News:
December 21, 2014, 05:13:47 PM

* User

Welcome, Guest. Please login or register.
Did you miss your activation email?


Login with username, password and session length

Reklamat

Forum



* Statistic

  • *Total Members: 1396
  • *Latest: Shaip

  • *Total Posts: 7633
  • *Total Topics: 6486
  • *Online Today: 25
  • *Most Online: 108
(January 03, 2012, 08:06:39 AM)
  • *Users: 0
  • *Guests: 9
  • *Total: 9

Author Topic: SHPALLJA E PAVARĖSISĖ SĖ SHQIPĖRISĖ DHE FORMIMI I SHTETIT SHQIPTAR  (Read 4519 times)

0 Members and 1 Guest are viewing this topic.

Leo

  • Guest



Shpallja e Pavarėsisė sė Shqipėrisė nė Vlorė mė 28 nėntor 1912 i dha fund sundimit shekullor osman duke shėnuar njė kthesė rrėnjėsore nė fatet e Shqipėrisė.Populli shqiptar,i dha grushtin e fundit ushtarako-politik Perandorisė Otomane, duke kurorėzuar ėndrrat dhe aspiratat mijėvjeēare tė tij. Shqipėria u shpall sovrane,e pavarur jo vetėm ndaj zgjedhės otomane por edhe ndaj ēdo zgjedhe e zinxhirėve tė rinj qė farkoheshin nė kurthet e fqinjėve. Rilindja Kombėtare arrinte me kėtė kulmin e vet,sepse pavarėsia kurorėzonte luftėrat e pėrpjekjet heroike tė brezave tė tėrė pėr tė kthyer lirinė e humbur,pėr tė gėzuar tė drejtat kombėtare dhe pėr t'i hapur vendit rrugėn e zhvillimin e tė pėrparimit.
Me vendimin historik tė Kuvendit tė Vlorės triumfonte edhe nė Shqipėri parimi kombėsisė i shpallur nga rilindėsit tanė dha nga demokracia ballkanike e evropiane qysh nė shekullin XIX.Vihej nė vend kėshtu njė e drejt imanente e njė kombi tė formuar nė territorin e vet tė banuar pa ndėrprerje gjatė shekujve ,me gjuhė,kulturė,histori e individualitet tė vet,e drejt e fituar nėpėr llogoret e njė lufte tė gjatė e tė ashpėr,e drejt qė i takonte edhe pėr kontributin e vyer qė kishte dhėnė nė procesin ēlirimtar ballkanik dhe evropian.

Me gjithė kufizimet e saj, pavarėsia, e parė edhe nė prizmin e zhvillimeve tė mėvonshme,e afirmoi me dinjitet idenė e madhe tė kombėsisė dhe tė unitetit kombėtar edhe pse vendi ishte nė pjesėn mė tė madhe i pushtuar nga ushtri tė huaja.

Pavarėsia e Shqipėrisė nuk ishte thjesht vepėr e njė grushti patriotėsh qė ngritėn flamurin nė Vlorė. Ata sigurisht e kanė vendin e tyre tė nderuar nė histori. Por ata dhe Kuvendi Kombėtar i Vlorės sanksionuan juridikisht me njė akt tė nėnshkruar nga pėrfaqėsuesit e kombit atė qė kishin pėrgatitur gjatė dhjetėra e dhjetėra vjetėve,me luftė,vuajtje e sakrifica masat e gjera popullore nė tė gjitha trevat shqiptare. Nė themelin e pavarėsisė kishte vėnė gurė e gjithė shqiptaria.

Ngjarjet e shėnuara pėrfaqėsojnė vepra madhore tė popullit. Ata marrin njė vlerė tė veēantė kur kanė karakter progresiv,i japin lėmshit tė kontradiktave njė zgjidhje tė drejtė nė pėrputhje me prirjet pozitive tė zhvillimit historik. Shpallja e Pavarėsisė bėnė pjesė nė ato ngjarje qė shėnojnė etapa nė procesin historik. Ajo mbylli njė epokė,epokėn e shkėlqyer tė Rilindjes pėr t'u ēelur brezave tė ardhshėm rrugė tė reja. Si e tillė ajo ka rėndėsi jo vetėm pėr kohėn kur ndodhi e pėr kthesėn qė shėnoi,por edhe pėr pasojat pozitive qė la pas. Ajo ruan vlerėn e saj edukuese e mobilizuese edhe pėr tė ardhmen. Prandaj kremtimi i pėrvjetorėve tė saj,evokimi i bėmave tė tė parėve tanė,vlerėsimi i tyre nė dritėn e dialektikės pėrbėn njė detyrė jo vetėm pėr historianėt, por pėr gjithė shoqėrinė shqiptare. Dashuria dhe respekti pėr tė kaluarėn e ndritur janė njė nga dėshmitė mė shprehėse tė patriotizmi t e tė vitalitetit tė popullit tonė. Kremtimi i ngjarjeve tė mėdha historike bėhet nga ana tjetėr njė nxitje pėr t'u thelluar nė studimin e tyre mbi bazėn e fakteve tė reja e tė nivelit tė arritur metodologjik tė shkencės tė historisė.

Trashėgimi shkencore pėr kėto probleme,siē dihet,ka qenė relativisht i varfėr. Duke u mbėshtetur nė radhė tė parė nė dokumentet e botuara e tė pabotuara,vendase e tė huaja,nė shtypin e kohės dhe nė memorialstikėn me vlerė tė brezit tė pavarėsisė, qė pėrveē fakteve tė pa fiksuara nė dokumentet na japin edhe opinionet, qėndrimet, gjykimet, aspiratat e pjesėmarrėsve aktiv nė ngjarjet.

Problemet e pavarėsisė sė Shqipėrisė dhe tė rrugėve qė ēuan te ajo kanė qenė objekt i njė interesimi tė veēantė edhe nga historiografia e huaj, sidomos ballkanike. Krahas pėrpjekjeve pėr njė trajtim objektiv tė ngjarjeve janė dhėnė sidomos nė vitet e Shpalljes sė Pavarėsisė, edhe trajtesa tė sipėrfaqshme e tendencioze, me vlerėsime tė pathemelta dhe aprioristike.

Pas Luftės sė Dytė Botėrore filluan tė duken nė studimet e huaja pėr problemet e pavarėsisė sė shqiptarėve vlerėsime tė reja objektive qė i detyrohen zhvillimit tė historiografisė nė pėrgjithėsi,pozitave tė pavarura demokratike e progresiste tė autorėve,si edhe,nė radhė tė parė,rolit aktiv tė historiografisė re shqiptare nė botėn e jashtme.

Megjithatė edhe sot e kėsaj dite vazhdojnė t'i ofrohen lexuesit,por nė formė mė tė tė stėrholluar e me disa "lėshime",shtrembėrimet e vjetra tradicionale antihistorike dhe antishqiptare tė nisura kryesisht nga interesat joshkencore.

Problemi kyē ku janė ndeshur e ndeshen pikėpamjet diametralisht tė kundėrta tė historiografisė shqiptare nga njėra anė tė njė pjese tė asaj tė huaj nga ana tjetėr ka qenė se Pavarėsia e Shqipėrisė ishte vepėr e shqiptarėve apo e tė huajve,ka qenė rezultat i luftės sė pandėrprerė tė kombit shqiptar pėr ēlirimin e vet dhe formimin e shtetit tė pavarur,pra njė kurorėzim i Rilindjes sonė apo ka qenė dhuratė e Fuqive njė vendi qė s'e priste,pra njė zgjidhje koniukturore artificiale e pėrcaktuar nga interesat e kėtyre fuqive,nėse shteti i pavarur shqiptar ishte vepėr e forcave tė brendshme kombėtare apo njė krijesė ndėrkombėtare e Fuqive tė Mėdha.

Shpallja e Pavarėsisė nuk ishte njė akt i veēuar. Ajo u pėrgatit hap pas hapi,me kujdes,durim,guxim,me ndjenjėn e pėrgjegjėsisė pėr dhjetėra e dhjetėra vjet. Ashtu si protagonistit kryesor tė saj Ismail Qemalit i vinte pas historia ,ashtu edhe pavarėsisė i priu njė histori e tėrė. Akti i 28 nėntorit nuk mund tė kuptohet pa kėtė histori. Ata qė e nėnshkruan dokumentin e pavarėsisė nuk ishin njerėz tė rinj qė i nxori nė skenė gjendja e ndėrlikuar e krijuar nga Lufta e Parė Ballkanike dhe nevoja pėr tė gjetur njė rrugėdalje. Njė pjesė e mirė atyre qė u mblodhėn nė Kuvendin e Vlorės e kishin filluar veprimtarinė patriotike shumė kohė pėrpara dhe ishin dalluar si luftėtarė tė pushkės e tė penės pėr ēlirimin kombėtar.

Pavarėsinė e lidhin organikisht me Rilindjen jo vetėm protagonistėt,por edhe mendimi e veprimi patriotik e revolucionar i tyre e nė mėnyrė tė veēantė i masave popullore qė panė te akti i 28 Nėntorit shpėrblimin pėr gjakun e derdhur,pėr vuajtjet e sakrificat e bėra pėr tė arritur atė ditė .Prandaj pavarėsia dhe Rilindja jonė janė njė e tėrė dhe e pandarė.

Rilindėsit luftuan kundėr shtypjes kombėtare jo vetėm me mjetet materiale tė qėndresės sė armatosur,por edhe me mjete intelektuale ,me idetė tė cilat argumentonin tė drejtat e popullit shqiptar pėr njė ekzistencė tė pavarur dhe e frymėzuan e mobilizuan atė nė luftė .Kur patriotizmi i rilindėsve u vesh me idetė e mėdha tė iluminizmit dhe racionalizimit evropian mendimi politik e shoqėror i Rilindjes u ngrit nė njė shkallė mė tė lartė e mori njė pėrmbajtje tė re. Kėto ide iu pėrshtatėn realitetit shqiptar e iu pėrgjigjėn kėrkesave tė shtruara nga vetė shoqėria shqiptare nė zhvillim. Kėshtu idetė mbi lirinė e pavarėsinė e atdheut e gjetėn nė penėn e rilindėsve argumentimin teorik tė mbėshtetur jo vetėm mbi tė drejtėn natyrore tė popullit shqiptar. Ata iu drejtuan edhe historisė pėr tė vėrtetuar lashtėsinė e shqiptarėve nė trojet e veta,individualitetin e tyre kombėtar,luftėrat e pareshtura kundėr sundimit tė h uaj,kontributin e dhėnė nė ēėshtjen e pėrbashkėt tė ēlirimit tė popujve ballkanikė dhe evropian. Intelektualėt gjallėruan kujtimet historike qė populli i kishte ruajtur nė kėngėt e legjendat e tij, ata vunė nė dukje traditat e pėrbashkėta,ata e kuptuan dhe bėnė tė kuptonin tė tjerėt rėndėsinė e bashkėsisė gjuhėsore, territoriale, shpirtėrore, ata luftuan pėr tė kthyer vetėdijen popullore nė ndėrgjegje kombėtare. Nė njė vend si Shqipėria ku bashkimi nė lėvizjen pėr ēlirimin kombėtar,i popullsisė sė ndarė nė tri fe tė ndryshme,ishte kusht i domosdoshėm i suksesit ,kjo ndėrgjegje nuk mund tė formohej veēse jashtė feve, mbi fetė,duke shpallur si parim themelor tė Rilindjes-shqiptarizmin.
Idetė e reja u pėrhapėn gjerėsisht nė rrethet e kulturuara brenda e jashtė vendit nėpėr mjet librave e shtypit dhe depėrtuan dora-dorės edhe nė mendjet dhe nė zemrat e njerėzve tė thjeshtė nėpėrmjet transmetimit gojor. Ato e ndihmuan popullin tė zbulonte identitetin e vet historik dhe kombėtar,pavarėsisht nga ndarjet krahinore,fetare,ta ndiente veten njė bashkėsi me tė njėjtėn histori,me tė njėjtėn kulturė e traditė,me tė njėjtat shqetėsime dhe shpresa,me tė njėjtat kėrkesa. Shqiptarėt filloi ti bashkonte e kaluara e lavdishme,por edhe e dhimbshme dhe lufta pėr tė siguruar tė njėjtėn tė ardhme. Idetė e reja luajtėn njė rol shumė tė rėndėsishėm nė shndėrrimin e ndėrgjegjes etnike nė ndėrgjegje kombėtare nė tė cilėn filloi tė shkruhej vullneti i kombit. Ishin kėto ide qė gjatė Rilindjes e sidomos me Lidhjen Shqiptare tė Prizrenit,duke u rrėnjosur thellė e nė mėnyrė tė qėndrueshme nė masat popullore i vunė ato nė lėvizje si nė vitet e krizave dhe tė pėrleshjeve tė armatosura me armiqtė,ashtu edhe nė periudhat e zhvillimit relativisht tė qetė. Lėvizja e Rilindjes qė u shfaq nė drejtimet mė tė ndryshme nė rrafshin teorik,ideologjik,politik, kulturor,organizativ pėrshpejtoi procesin historik dhe i dha ritme zhvillimit qė nuk i kishin njohur periudhat e mėparshme.

Ideologjia e Rilindjes u konkretizua nė programet politike. Tė ndėrgjegjshėm pėr domosdoshmėrinė dhe jo mė pak pėr tė drejtėn pėr tė qenė tė lirė e tė pavarur dhe pėr njė zhvillim normal tė vendit,ideologėt e Rilindjes pėrpunuan nė pėrputhje me kohėn dhe rrethanat njė strategji politike tė qartė mbi rrugėt drejt pavarėsisė dhe mbi formėn dhe pėrmbajtjen e tyre. Autonomia dhe pavarėsia janė konceptuar gjithmonė si dy etapa nė zgjidhjen e ēėshtjes shqiptare tė lidhur ngushtė me njėra-tjetrėn. Platforma e autonomisė nėn sovranitetin e sulltanit mbizotėroi gjatė Rilindjes deri nė nėntorin e 1912-ės. Ajo lejonte tė ngriheshin strukturat shoqėrore-ekonomike dhe institucionet juridiko-politike qė do tė shėrbenin si bazė pėr rendin shtetėror tė pavarur,i cili do tė vendosej me t'u krijuar kushtet e pėrshtatshme. Kjo shpjegohet jo me dėshirėn e shqiptarėve,pėr tė qenė nėn hijen e sulltanit e as me papjekurinė e tyre pėr vetėqeverisje siē duan ta paraqesin kėtė njė varg autorėsh tė huaj. Kjo ishte rruga qė kishin ndjekur edhe disa shtete tė tjera ballkanike,pėrveē Greqisė. Por nė rastin e shqiptarėve kėrkesa e autonomisė shpjegohet kryesisht me konsiderata tė karakterit ndėrkombėtar. Nė radhė tė parė,vetė Porta e Lartė do tė pranonte mė lehtė,nė raste se do tė ishte e detyruar ta bėnte kėtė,njė Shqipėri autonome duke ruajtur sovranitetin e saj nė kėtė zonė sesa njė shkėputje tė plotė tė saj. Nė fakt kėshtu ndodhi. Ajo e njohu autonominė e Shqipėrisė,por pas Shpalljes sė Pavarėsisė. Faktori i jashtėm kryesor qė kushtėzoi platformėn e autonomisė ishte rreziku serioz e i vazhdueshėm i copėtimit tė tokave shqiptare nga ana e monarkive fqinje,rreziku qė kishte filluar tė dukej qysh nė vitet 40 tė shekullit XIX. Nė kėto kushte Shqipėria autonome nė kuadrin e Perandorisė Osmane mund tė pėrfitonte pėr sa i pėrket tėrėsis ė territoriale tė atdheut qoftė nga interesi i Portės sė Lartė pėr t'i ruajtur tė paprekur kufijtė e Perandorisė,qoftė nga garancitė e Fuqive tė mėdha pėr tė ruajtur paprekshmėrinė e saj. Shqipėria autonome do tė kishte mundėsinė tė konsolidohej nė atė shkallė sa kur tė dilte e pavarur tė ishte nė gjendje t'u qėndronte rreziqeve tė jashtme qė i kanoseshin.

Njė mbėshtetje e jashtme,njė aleancė luftarake,me fqinjėt grek nė luftėn ēlirimtare kundėr Perandorisė Osmane ishte e mjaftueshme pėr Komitetin Qendror tė Stambollit dhe udhėheqėsin e tij Abdyl Frashrin qė tė projektonte qysh mė 1877 krijimin e njė Shqipėrie tė pavarur. Qėndrimi negativ qė mbajti ndaj kėtij projekti qeveria greke e pėrforcoi bindjen mbi drejtėsinė e kėrkesės pėr autonominė territoriale-administrative tė vendit. Megjithėkėtė,kur Lidhja e Prizrenit e shpalli vetė autonominė dhe formoi qeverinė e pėrkohshme mė 1881,Sami Frashri shpresonte se nuk do tė vononin tė krijoheshin rrethanat e favorshme qė Shqipėria tė bėhej,siē shprehej ai,"me shkėputje fare".E parė me kėtė sy,pavarėsia e 1912-ės,e shpallur nė kushtet e Luftės sė Parė Ballkanike ishte rrjedhim logjik i vijės rilindėse. Rrjedhimisht mund tė thuhet se ēėshtja e pavarėsisė sė Shqipėrisė,nga pikėpamja e forcave tė brendshme politiko-shoqėrore ishte shtruar pėr zgjedhje qysh nė shekullin XIX,tė paktėn qysh nė kohėn e Lidhjes sė Prizrenit,kurse nga pikėpamja e faktorėve politik ndėrkombėtarė evropianė e ballkanikė ajo u shtrua pėr zgjidhje dhe u realizua nė nėntorin e vitit 1912.

Ideja e autonomisė apo pavarėsisė konkretizohej me kėrkesėn themelore qė kishte qėndruar nė bazė tė tė gjitha programeve politike jo vetėm gjatė Rilindjes,por edhe para saj nė atė pėr krijimin e shtetit shqiptar. Kjo kėrkesė pati evolucionin e vet. nga njė principatė si ajo e Skėnderbeut e paraqitur nga kryengritjet e shek,XIV-XVII,te pashallėqet e mėdha tė shek. XVIII-fillimi i shek. XIX,nga vilajeti, provinca apo shteti shqiptar me autonomi politike administrative tė kėrkuar nga Lidhja e Prizrenit,Lidhja e Pejės dhe kryengritjet e viteve 1910-1912 deri te shteti i pavarur i 1912-ės. Ndryshe nga udhėheqjet kombėtare tė disa vendeve ballkanike qė kėrkonin tė formonin shtetet e veta nė kufijtė e perandorive pėrkatėse mesjetare, nė kurriz tė popujve tė tjerė tė Gadishullit. Rilindja jonė e konceptoi Shqipėrinė autonome ose tė pavarur me njė shtrirje tė tillė territoriale qė tė pėrfshinte trojet,banorėt e tė cilėve ishin os e krejtėsisht,ose nė shumicėn dėrmuese shqiptare.

Drejtimi tjetėr themelor qė pėrgatiti pavarėsinė ishte veprimi revolucionar i armatosur. Mendimi teorik,politik e kulturor i Rilindjes u shoqėrua hap pas hapi me luftėn e armatosur anti osmane. Nė kėtė fushė lėvizja jonė shėnoi faqe tė shkėlqyera qė i bėjnė asaj nder. Ėshtė njė meritė e madhe e rilindėsve mė tė pėrparuar qė e konsideruan lėvizjen e armatosur ēlirimtare si njė mjet tė domosdoshėm pėr tė fituar tė drejtat kombėtare. Por ėshtė njė meritė edhe mė e madhe e masave popullore shqiptare e nė mėnyrė tė veēantė e fshatarėsisė qė rrėmbyen armėt sa herė qė paraqitej nevoja dhe nuk ngurruan tė mateshin me armiq tė fuqishėm,edhe pse kjo luftė kėrkonte shumė gjak e sakrifica. Kjo luftė qė mbushė analet e shek. XIX-XX ishte ana mė e fortė e Lėvizjes sonė Kombėtare. Qė nga kryengritjet kundėr reformave tė Tanzimatit e deri mė 1912 kemi njė zinxhir tė tėrė lėvizjesh tė armatosura anti osmane qė pas uan njėra-tjetrėn,me pėrmasa e intensitete tė ndryshme,por me njė qėllim tė vetėm,tė hiqnin zgjedhėn e huaj dhe tė siguronin lirinė. Ishin nė radhė tė parė kėto ngjarje qė pėrgatitėn truallin e ēelėn shtigjet pėr shpalljen e pavarėsisė. Mund tė thuhet me plot gojėn se flamuri u ngrit nė Vlorė mbi njė truall tė larė me gjak e se pavarėsinė e pagoi shumė shtrenjtė populli ynė liridashės.

Pavarėsia u pėrgatit nga rilindja jonė nė tė gjitha drejtimet. Ajo e gjeti shumicėn e popullsisė shqiptare nė tė gjitha trojet e saj me njė ndėrgjegje politike tė formuar,tė vetėdijshme pėr detyrat e tė drejtat e saj kombėtare dhe tė vendosur pėr t'i fituar e mbrojtur ato me ēdo kusht. Pavarėsia e gjeti Shqipėrinė me rrethe tė gjera drejtuese,tė dala kryesisht nga shtresat e borgjezisė sė mesme e tė vogėl dhe nga fshatarėsia,me pėrvojė politike organizative dhe ushtarake tė fituar nė procesin e njė lufte tė ashpėr me Portėn e Lartė,Fuqitė e Mėdha dhe monarkitė ballkanike. Shqipėria duhej tė ngrihej,tė organizohej e tė pėrparonte si shtet i pavarur.

Leo

  • Guest
SHPALLJA E PAVARĖSISĖ SĖ SHQIPĖRISĖ DHE FORMIMI I SHTETIT SHQIPTAR
« Reply #1 on: November 27, 2010, 08:04:10 PM »


KONTRIBUTI I KULTURĖS KOMBĖTARE NĖ RRJEDHAT E PAVARSISĖ SĖ SHQIPĖRISĖ

Epoka e Rilindjes Kombėtare,qė i parapriu Shpalljes sė Pavarėsisė,ishte epokė e zgjimit kulturor tė shqiptarėve. Shtratin e pėrgjithshėm ideologjik tė kėtij zgjimi e pėrbėnte ai koncept i pėrparuar pėr kulturėn ,qė e pėrpunuan rilindėsit. Pėr ta kultura ishte para sė gjithash,njė vizion i ri pėr botėn,njė mėnyrė e re e konceptimit tė jetės,tė historisė dhe tė perspektivave tė saj. Ajo ishte njė lėvizje e fuqishme intelektuale qė rivlerėsoi gjithė vlerat,qė i pasuroi botėn shpirtėrore tė shqiptarit nė frymėn e saj kritike,qė rrėzoi idhujt dhe mite tė vjetra dhe formuloi kėrkesa pėr vlera tė reja kulturore. Kultura e Rilindjes Kombėtare ishte njė ideal i ri shoqėror,politik,moral qė barte me vete projektin e madh tė krijimit tė njė realiteti tė ri,projektin e Shqipėrisė sė pavarur e tė lirė.
Ideologėt e Rilindjes Kombėtare e kuptonin rėndėsinė e dijeve pėr kulturėn. Ata ishin pishtar tė flaktė tė iluminizmit dhe besonin nė forcėn e dijeve. Thelbin e kėtij koncepti iluminist pėr kulturėn e shprehu Naim Frashri me moton e tij tė famshme:"Dhe drit'e dirturisė, pėrpara do na shpjerė ".Por kultura pėr ideologėt e Rilindjes Kombėtare nuk ishte vetėm njė depozitė dijesh,ajo ishte nė radhė tė parė aftėsia pėr qėndrime aktive krijuese nė histori,nė jetė. Akti dhe veprimi mė i rėndėsishėm i popullit si forcė kulturore, pėr rilindėsit, ishte vetėm lufta pėr liri e pavarėsi, qėndresa e tij e pamposhtur, kundėrshtimi i shtypjes dhe i robėrisė.

Shpirti i gjallė i kulturės sė re ishte ideja e shqiptarizmit,qė pėrfaqėsonte aktin mė kryesor tė emancipimit tė kulturės shqiptare. Ideja e shqiptarizmit ishte vatra nga shpėrndaheshin gjithė erėrat e reja ideologjike tė kulturės sė Rilindjes Kombėtare. Lufta pėr kulturė u bė ,para sė gjithash,luftė pėr kulturė kombėtare,pėr njė sistem dijesh,vlerash dhe veprimesh qė rrėnjosnin unitetin e jetės materiale e shpirtėrore tė kombit shqiptarė,qė i ruanin atij vetėqenien e origjinalitetit. Kultura ėshtė gjithmonė shprehje e vetėdijes sė njeriut e tė popujve. Pa kulturė kombėtare tė Rilindjes shqiptarėt nė shekullin XIX nuk do tė kishin mundėsi tė dallonin veten,si komb tė formuar,nga gjithė tė tjerėt,tė kuptonin gjendjen dhe rreziqet qė u kanoseshin,tė kuptonin ku tė mbėshteteshin e pėrse tė luftonin.
Kultura e Rilindjes Kombėtare ishte njė zbulim i madh. Ajo zbuloi botėn shqiptare me gjithė madhėshtinė dhe tragjizmin e historisė sė saj,ajo zbuloi njė tė kaluar sa tė lavdishme e heroike aq edhe tė dhimbshme e tė pėrvuajtur,ajo zbuloi ekzistencėn nė mjerim dhe prapambetjen e popullit,por edhe aftėsitė e njė populli qė qėndronte i pamposhtur,i papėrkulur pėrballė rrebesheve dhe furtunave mė tė rėnda tė historisė:ajo zbuloi jetėn,traditat,zakonet,psikologjinė e njė populli liridashės,luftėtar e punėtor,trim e guximtar tė ruante shpresėn dhe besimin nė njė tė ardhme tė ndritur,Kultura Kombėtare e Rilindjes zbuloi shpirtin dhe u dha njė emėr tė pėrbashkėt,emrin e Shqipėrisė,trojeve ku nga kohėt parahistorike kishin jetuar brez pas brezi gjyshėrit e stėrgjyshėrit. Kjo kulturė ishte faktor zgjimi i vetėdijes kombėtare,i pėrgjegjėsisė pėr faktet e kombit,ajo i dha njė kuptim krejt tė ri jetės sė shqiptarit,i kultivoi krenarinė kombėtare, i dhuroi dinjitetin e pėrkatėsisė kombėtare,sė cilės Naimi i kėndoi:"Ti Shqipėri mė ep nderė,mė ep emrin Shqipėtarė!".Kultura Kombėtare e Rilindjes solli ditėn e madhe tė daljes nė arenėn e historisė botėrore tė njė kombi tė ri ,tė kombit shqiptar dhe shprehu para botės aspiratat dhe idealet e tij pėr liri dhe pavarėsi.
Nėn regjimin otoman kultura jonė kombėtare ndeshej nė ēdo hap me pasojat e robėrisė dhe me atmosferėn mbytėse tė obskurantizmit mesjetar. Duke i zgjuar ndjenjat kombėtare shqiptarit,kultura e Rilindjes e bėnte atė t'i rėndohej edhe mė shumė shtypja ,t'i bėhej mė e padurueshme robėria ,tė ndiente thellė zymtėsitė e palirisė. Kultura e rilindjes zgjoi interesimin e shqiptarėve pėr historinė e kulturės,pėr traditat e tyre kulturore. Ajo sillte emancipimin e popullit nga fanatizmi,intoleranca e ndasitė fetare,duke fituar karakter laik mbifetar.

Ideja e shqiptarizmit u bė ai bosht kulturor rreth tė cilit mund tė bashkoheshin shqiptarėt pavarėsisht nga pėrkatėsia e tyre fetare. Konceptit tė kulturave fetare iu kundėrvu koncepti i qytetėrimit.

Njė akt tjetėr i madh emancipimi i kulturės sė Rilindjes sonė Kombėtare ishte shkėputja qė ajo sillte nga ndikimet e tyre "antikulturave"qė synonin pėr rolet dhe hegjemoni zonale apo botėrore dhe qė pėrbėnin njė kėrcėnim tė madh pėr kulturėn dhe pėr vet ekzistencėn e kombit tonė. Kultura e Rilindjes Kombėtare guxoi tė ngrihej kundėr "shkėlqimit" tė rremė tė kėtyre kulturave ,duke iu bėrė njė sfidė tė madhe. Kjo ishte njė luftė e vėshtirė, sepse ndikimet e kėtyre kulturave ishin ende tė fuqishme nė shtresa tė caktuara tė prapambetura tė popullsisė,madje ajo ishte e vėshtirė.,sepse bėhej edhe para vetes sė secilit shqiptar,qė nuk ishte i ēliruar ende prej kėtyre ndikimeve. Kultura e re e Rilindjes kishte vitalitet t'u kundėrqėndronte forcave kulturore reaksionare,sepse i kishte rrėnjėt thellė nė tabanin kombėtar, nė popull. Me karakterin e asaj kombėtar kultura jonė e rilindjes i mbyllte portat pėr rrymat ideologjike shkombėtarizuese dhe nė tė njėjtėn kohė ajo shėnoi njė hapje,mė tė madhe hapje qė kishte parė kultura jonė deri atėherė,ndaj erėrave tė kulturės pėrparimtare botėrore qė mund ta pasuronim. Koha e Rilindjes u bė kohė kur kombi ynė vendosi e hyri nė lidhje intensive me kulturėn pėrparimtare botėrore, kur pėrfitoi mė shumė se ēdo herė tjetėr nga thesaret e saj,nga ajo e perėndimit,por edhe e lindjes,nga antikiteti dhe nga ajo e Rilindjes evropiane,nga klasicizmi,iluminizmi e romantizmi.

Pėrmes pėrpjekjesh e njė lufte tė vėshtirė e tė gjatė,plot sakrifica,nga fundi i shek XIX,kultura e re kombėtare s'ishte mė aspiratė, por pėrbėnte njė realitet ,i cili kishte provuar katėrēipėrisht identitetin e pėrveēėm kulturor tė popullit shqiptar,por edhe vitalitetin,forcėn krijuese kulturore tė tij. Nė kėtė kohė pėrfundonin veprėn e tyre kulturore prijėsit e Rilindjes Kombėtare dhe largoheshin nga skena historike njėri pas tjetrit-Abdyli,Naimi,Samiu,Pashko Vasa,Jani Vreto,De Rada, etj. por ata largoheshin kur fara qė patėn mbjellė kishte lėshuar rrėnjė tė thella,mandej kur ishte afruar koha e tė korrave. Njė brez i ri mendimtarėsh e veprimtarėsh shoqėrorė merrnin nė duar veprėn kulturore tė Rilindėsve dhe e shpinin mė tej- Luigj Gurakuqi,Shahin Kolonja,Petronin Luarasi,Ēajupi,Mjada,Sotir Peci,Mihal Grameno, etj. e midis tyre shquhej Ismail Qemali,simbol i lidhjes dhe i vazhdimėsisė nė lėvizjen ēlirimtare.
Tiparet themelore,qė karakterizonin kulturėn shqiptare tė epokės sė Rilindjes Kombėtare qėndruan nė themel edhe tė lėvizjes pėr kulturė kombėtare nė fillim tė shekullit XX. Megjithėkėtė,nė kapėrcyellin e shekujve XIX-XX kishin ndodhur ndryshime historike qė e kishin futur Lėvizjen Kombėtare pėr kulturė nė njė fazė tė re,mė tė lartė,nė kuadrin e sė cilės spikatėn edhe tipare dhe vlera tė reja,tė cilat e rritėn forcėn vepruese tė kėsaj kulture dhe kontributin e saj nė luftėn pėr pavarėsi kombėtare.

Nė kėtė kohė lėvizja pėr kulturė u fuqizua vatra e saj u zhvendos nga kolonitė shqiptare tė mėrgimit,brenda vendit.
Lėvizja pėr kulturė kombėtare u mpleks pėrherė e mė tepėr me luftėn politike tė popullit pėr liri e pavarėsi. Gėrshetimi i shumanshėm i veprimtarisė kulturore arsimore me veprimtarinė politike pėrbėn njė nga veēoritė mė qenėsore tė kėsaj faze tė lėvizjes pėr ēlirimin kombėtar.

Nga gjithė pjesėt pėrbėrėse tė kulturės kombėtare nė kėtė fazė mori pėrparėsi dhe zhvillim mė tė madh kultura politike,e cila u bė bėrthama kryesore qė u dha tonin e frymėn e saj gjithė komponentėve tė tjera tė saj. Kjo veēori ishte pasojė e pėrparėsisė qė morėn problemet politike,ushtarake e diplomatike. Nuk duhet menduar se idetė iluministe tė rilindėsve nė kėtė fazė u shuan,por aspekti iluminist i kulturės u ngushtua dhe u pėrforcua aspekti i saj politik. Ky politizim i kulturės u shpreh nė pasurimin e vlerave tė kulturės politike me vepra tė tilla siē ishte libri i Sami Frashrit:"Shqipėria ē'ka qenė,ē'ėshtė e ē'do tė jetė",njė testament i vėrtetė politik i rilindėsve dhe njė platformė qė frymėzoi gjithė luftėn politike kulturore pėr liri e pavarėsi tė shqiptarėve nė fillim tė shek. XX. Tė kėsaj kohe e rėndėsie kanė qenė platformat politiko-kulturore tė shqiptarėve nė revolucionin xho nturk,vendimet e Kongresit tė Manastirit dhe programet memorandume tė kryengritėsve shqiptarė. Kėto dokumente provojnė qartė sa kėrkesat kulturore kombėtare u nėnshtroheshin tashmė programeve politike tė autonomisė dhe Pavarėsisė sė Shqipėrisė.
Politizimi i kulturės u shpreh edhe nė lidhjen e ngushtė tė veprimtarisė sė vatrave kulturore me aktivitete politike. Shoqatat e Stambollit,e Rumanisė,e Egjiptit nė shk. XIX. kishin mė tepėr karakter kulturor,kurse shoqatat kulturore,klubet qė u krijuan nė vitet e para tė shek.XX,nė Shqipėri kryenin njė veprimtari jo vetėm kulturore,por edhe drejtpėrdrejt politike. Mjafton tė kujtojmė klubet,qė u krijuan gjatė revolucionit xhonturk,tė cilat ishin sa organizime kulturore aq edhe politike. Ato vepronin nė lidhje tė ngushta me komitetet e fshehta tė kryengritėsve dhe funksionin si forma tė njė partie ose tė njė organizimi politik. Klubet dhe shoqėritė kulturore,krahas pėrpjekjeve pėr hapjen e shkrimit dhe tė shkollave shqipe,zhvillonin edhe njė aktivitet tė shumanshėm politik pėr organizimin e lėvizjes ēlirimtare dhe bashkimin politik tė popullit,pėr krijimin e njė qendre drejtuese politike e kulturore tė kėsaj lėvizjeje nė shkall ė kombėtare. Kėto synime u konkretizuan nė veprimtarinė e klubit"Bashkimi"tė Manastirit,nė Kongrese e Manastirit (1908-1910),tė Elbasanit (1909),tė shoqėrisė qendrore shkollore"Pėrparimi"(1909)nė Korēė,etj.
Pavarėsisht nga masat represive qė ndėrmori qeveria gjatė kryengritjeve shqiptare tė viteve 1910-1912,vrulli i lėvizjes kulturore e arsimore erdhi duke u rritur e pleksur me luftėn e armatosur pėr liri. I bėnė nder inteligjencės shqiptare,qė pėrfaqėsuesit e shquar tė kulturės sė kėsaj kohe-mėsues, gazetar, shkrimtar,etj.,- gjendėn nė radhėt e qetave dhe tė formacioneve kryengritėse si Ēerēiz Topulli e Dervish Hima,Petro Nini Luarasi e Mihal Grameno,Themisitokli Gėrmenji e Hil Mosi,Risto Siliqi e Luigj Gurakuqi,etj.

Nė rritjen e ngarkesės politike tė kulturės nė fillim tė shek.XX,njė rol tė veēantė luajti shtypi,sidomos,publicistika,jo vetėm me numrin e madh tė botimeve brenda e jashtė vendit,por edhe me pėrmbajtjen e tyre kryesisht politike. Po tė krahasonim organin "DRITA"(1903-1910)tė Shahin Kolonjės,"Kombi"e "Dielli"(SHBA)ose "Liria"(Manastir),etj,do tė vinim re se nė kėto tė fundit mbizotėroi publicistika politike.

Politizimi pėrfshin edhe letėrsinė artistike. Mendimi shkencor pas Luftės sė Dytė Botėrore nuk ka dhėnė njė pėrcaktim tė plotė e tė drejtė tė vlerave tė letėrsisė sonė tė kėsaj periudhe. Ajo meriton tė rivlerėsohet pėr tė njohur vlerat e qėndrueshme tė saj. Politizimi mė i thellė i poezisė sė kėsaj kohe nuk ishte kufizim i saj nė betejat e luftėrave politike tė kohės. Kėtė frymė kryengritėse bartnin vjershat e Ēajupit,Mjedės,Asdrenit,etj. Le tė kujtojmė marshin e Asdrenit:

"Jo, s'duam tjatėr nuk, veē armė e ca bukė.", ose kėngėn e pavdekshme " Pėr mėmėdhenė!"tė Mihal Gramenos,qė bartė mesazhe tė fuqishme tė frymės liridashėse tė popullit shqiptar. Forcimi i karakterit politik tė kulturės kombėtare nė fillim tė shek.XX luajti njė rol shumė tė madh pėr fatet e tė ardhmen e lėvizjes pėr ēlirim kombėtar. Me tendenciozitetin e saj tė veēantė politik, kultura kombėtare ndihmoi pėr njė kuptim tė ri tė problemeve tė jetės politike tė kombit,pėr njė qėndrim tė ri tė masave tė gjera ndaj politikės,sidomos,ndikoi nė formulimin e njė politike shqiptare,si veprimtari qė shprehte dhe mbronte interesat kombėtare,qė afirmonte ekzistencėn dhe tė drejtat e kombit shqiptar,qė sillte emancipimin politik e kulturor tė popullit. Me frymėn e saj politike militante kjo kulturė zgjeroi aktivizimin e shqiptarėve nė jetėn politike,forcoi ndėrgjegjen patriotike,i aftėsoi si forcė mė vete. Ajo i bindi shqiptarėt se ata s'kishin nga e prisnin sh pėtimin e tyre pėrveēse nga vetvetja. Duke njohur interesin kombėtar dhe duke vendosur nė themel tė saj politikėn shqiptare,kjo kulturė e pėrgatiti popullin pėr ditėn e lumtur tė 28 nėntorit 1912.

SHPALLJA E PAVARĖSISĖ SĖ SHQIPĖRISĖ NUK MUND TĖ REALIZOHEJ PA BASHKIMIN KOMBĖTAR DHE UNITETIN TERRITORIAL TĖ POPULLIT SHQIPTAR

Rruga e popullit shqiptarė drejt bashkimit kombėtar dhe formimit tė njė shteti tė pavarur pati pa dyshim veēoritė e veta,nė krahasim me vendet e tjera tė Ballkanit dhe tė Evropės,tė kushtėzuara nga rrethanat historike,ekonomiko-shoqėror dhe nga ato politike,tė brendshme e tė jashtme. Megjithatė,shoqėria shqiptare nė fillimin e shek.XIX,krahas ndryshimeve,kishte mjaft gjėra tė pėrbashkėta me shtetet ballkanike fqinje dhe arriti tė krijonte,ndonėse me vėshtirėsi e ritme tė ngadalshme,qė ishin karakteristike pėr vendet nėn sundimin osman,tė gjitha premisat,tė cilat ēuan nė formimin e kombit shqiptar dhe nė lindjen e lėvizjes pėr ēlirimin dhe bashkimin kombėtar.

E trajtuar si njė domosdoshmėri objektive, nga realizimi i sė cilės do tė varej suksesi i luftės pėr ēlirimin nga sundimi osman e pėr ruajtjen e tėrėsisė territoriale tė atdheut,ideja e unitetit politik dhe luftarak tė popullit shqiptar u pėrpunua nga iluministėt tanė tė shquar gjatė gjithė Rilindjes,u vu nė qendėr tė kėsaj epoke dhe u bė pjesė e pandarė e platformės politike tė Lėvizjes Kombėtare Shqiptare. Mendimet e para pėr bashkimin e gjithė shqiptarėve pa dallim feje a krahine u dhanė nga pionierėt e Rilindjes sonė, Naum Veqilharxhi, Konstantin Kristoforidhi, Zef Jubani, Jeronim De Rada, Thimi Mitko,etj.Ato u pasuruan mė tej nė zjarrin e kryengritjeve popullore qė mbushėn epokėn e Rilindjes, e sidomos nė vitet e Lidhjes Shqiptare tė Prizrenit (1878-1881),u pasqyruan nė mėnyrė mė tė plotė dhe konsekuente nė njė literaturė tė tėrė politike dhe artistike,nė dhjetėra memorandume e protesta qė iu dėrguan Portės sė Lartė e Fuqive tė Mėdha gjatė gjithė Rilindjes deri nė Shpalljen e Pavarėsisė e nė vitet e para tė ekzistencės sė shtetit shqiptar.

Ēėshtjen e bashkimit kombėtar rilindėsit e shtronin jo vetėm me pasionin e zjarrtė tė atdhetarit,por edhe si dijetarė tė shquar. Konceptet e tyre pėr kombin shqiptar dhe pėr rolin e unitetit kombėtar,tė mbėshtetura nė argumente historike ,etnike,gjuhėsore,gjeografike dhe ekonomike,ishin tė drejta dhe i pėrgjigjeshin realitetit shqiptar,tė cilin ata e njihnin aq mirė. Evokimi i epokės sė Skėnderbeut shėrbente si shembull i shkėlqyer i forcave qė u jepte shqiptarėve bashkimi pėrpara armiqve. Pashko Vasa shkruante mė 1879 se suksesi i qėndresės,qė shqiptarėt u bėnė pushtuesve osmanė nė shek.XV,i kishte rrėnjėt nė bashkimin e tyre rreth njė ideje patriotike,"se pikėrisht nė atė kohė u lidh bashkimi shqiptar i kryesuar nga Skėnderbeu"(P.W.:La veritesur l'Albanie et les Albanais.Paris,1879,fq.40-41.).Naim Frashri u pėrcillte shqiptarėve "amanetin"e Skėnderbeut me vargjet "...po tė ini tė bashkuar,/ėshtė e bėrė Shqipėria".(N.H.Frashėri;Historia e Skėnderbeut,Tiranė,1953,fq.341.).

Si dėshmi tė unitetit tė shqiptarėve rilindėsit pėrdorėn gjuhėn e pėrbashkėt shqipe,e cila pėrbėn tiparin mė thelbėsor tė kombit,pikėn qendrore qė bashkonte gjithė shqiptarėt pa dallim krahine,feje e klase shoqėrore. Thimi Mitko i konsideronte shqiptarėt vėllezėr e tė bashkuar,sepse flisnin tė njėjtėn gjuhė,gjuhėn e bukur shqipe,sepse kishin tė njėjtin atdhe ,Shqipėrinė. Po kėtė ide mbronin Samiu dhe Rilindėsit e tė tjerė kur shkruanin se pa gjuhė shqipe nuk mund tė ketė shqiptarė dhe Shqipėri,se nga ruajtja dhe lėvrimi i saj varet jo vetėm bashkimi i shqiptarėve,por edhe jeta shuarja e kombit shqiptar. Mbi gjuhėn e pėrbashkėt shqipe,tė cilėn e vlerėsonte si "provėn mė tė madhe e mė tė plotė tė afrimit:,kėrkonte tė hidhte themelet e bashkimit tė shqiptarėve edhe Jani Vreto("Bashkimi",Shkodėr,nr.6 e 6 shkurtit 1910).Gjuhėn shqipe,vendosjen e njė alfabeti tė njėjtė,qė nisin me miratimin e alfab etit tė Stambollit mė 1879 e u krye me vendimet e Kongresit tė Manastirit tė 1908-ės,lėvrimin e gjuhės nė literaturė dhe pėrhapjen e shkollave amtare,rilindėsit nuk i shikonin thjeshtė si ēėshtje kulturore,por edhe nė rrafshin politik,si mjet tė fuqishme propagandistike e veprime patriotike qė do tė ndihmonin pėr unitetin e kombit shqiptar.

Pėrvoja e luftės shekullore tė popullit shqiptar dhe ajo e epokės sė rilindjes tregoi se uniteti kombėtar nuk mund tė arrihej pa njė organizim tė shėndoshė. Nevoja e organizimit u bė edhe mė e ngutshme pėr shkak tė gjendjes sė rėndė dhe tepėr tė rrezikshme qė u krijuan pėr Shqipėrinė me shpėrthimin e luftės Ruso-Turke tė 1877-1878-ės dhe me nėnshkrimin e Traktatit tė Shėn Stefanit dhe atij tė Berlinit mė 1878, tė cilat parashikonin copėtimin e trojeve shqiptare midis monarkive ballkanike,synonin tė zhduknin nga harta e Ballkanit kombin shqiptar. Nė kėto rrethana,kur ekzistonin edhe premisat e brendshme pėr vendosjen e njė uniteti politik e luftarak tė popullit shqiptar,me pėrpjekjet e atdhetarėve rilindės, tė kryesuar nga Ymer Prizreni,Abdyl Frashėri,Sylejman Vokshi, Zija Prishtina,Pashko Vasa,etj.,u themelua,mė 10 qershor tė vitit 1878,Lidhja Shqiptare e Prizrenit.Lindi kėshtu ajo Organizatė Politike-Ushtarake mbarėshqiptare, e cila kreu detyrėn historike qė shtronte koha,krijoi njė bashkim tė vėrtetė tė popullit shqiptar,tė mbėshtetur nė luftėn e pėrbashkėt tė tė gjitha forcave patriotike tė vendit pėr ēlirimin kombėtarė tė shqiptarėve dhe ruajtjen e tėrėsisė sė trojeve tė tyre. Bashkimi nė Lidhje i tė gjithė shqiptarėve ,gegė e toskė,myslimanė e tė krishterė,pėrforcohej edhe me njė strukturė tė qartė organizative. Komiteti Qendror me nė krye Ymer Prizrenin,qė e kishte selinė nė Prizren,nėpėrmjet njė rrjeti tė tėrė degėsh e komitetesh,tė krijuara nė qytetet e ndryshme tė vendit,mbante lidhje me tė gjitha viset e Shqipėrisė,bashkėrendonte veprimtarinė e popullit shqiptar drejt njė qėllimi tė vetėm.

Kombi shqiptar, ashtu si edhe bashkimi e kompaktėsia me tė cilėn veproi nė vitet e Lidhjes Shqiptare tė Prizrenit (1878-1881),nuk mund tė lindnin papritur e as tė krijoheshin artificialisht. Ato i kishin rrėnjėt nė ndėrgjegjen e pėrbashkėt kombėtare tė popullit,tė formuar prej kohėsh nė valėt e kryengritjeve kundėrosmane, ndėrgjegje qė nė vitet e Krizės Lindore tė 1875-1881," nė ēastet kur rrezikohej ekzistenca e Shqipėrisė"(S.Pollo-S.Pulaha;Akte tė Rilindjes Kombėtare Shqiptare 1878-1912,Tiranė,1978,dok.40,34.), shpėrtheu si vullkan qė vlonte prej shekujsh e nxori nė sipėrfaqe lavėn e zjarrtė. Ky shpėrthim i revoltės sė njė kombi unik,tė cilit po i mohoheshin vetėqenia dhe tė drejtat politike, i ishte nxjerrė nė ankand pasuria mė e ēmuar,trualli amtar,ndihet i fuqishėm nė protestat e shumta qė,nė emėr tė atdheut,tanimė tė bashkuar nga ideja kombėtare,nė emėr tė interesave tė mbarė Shqipėrisė (Po aty,d ok.63,65.),iu dėrguan,nė tė njėjtėn kohė,Kongresit tė Berlinit e Portės sė Lartė nga qendra tė ndryshme tė vendit. Kjo shihej gjithashtu nė krismat e armėve tė popullit kryengritės,i cili mbrohej me forca tė pėrbashkėta kundėr sunduesve osmanė dhe pushtuesve tė rijnė ballkanas. Lufta e forcave tė Lidhjes pėr mbrojtjen e Plavės,tė Gucisė,Hoitit,Grudės dhe Ulqinit,si edhe gjithė veprimtaria e saj diplomatike pėr paprekshmėrinė e kufijve tė Veriut e tė Jugut,qė zgjati 3 vjet tė tėra ( 1878-1881),u shndėrrua nė njė ēėshtje tė pėrgjithshme kombėtare. Pikėrisht pse ideja e unitetit u pėrgjigjej interesave mė tė larta tė atdheut dhe pėrfaqėsonte aspiratat e masave mė tė gjera,sepse pėrfaqėsonte armėn mė tė fuqishme e mė tė sigurt qė populli shqiptar mund t'u kundėrvinte armiqve,shpėrthyen ato akte tė mėdha solidariteti dhe ai heroizėm masiv qė deri atėherė nuk kishte njohur Shqipėria.

Atdhetarėt rilindės,duke kundėrshtuar vendimet e Kongresit tė Berlinit (1878) pėr copėtimin e trojeve amtare midis monarkive ballkanike,luftuan njėherazi pėr afirmimin kombėtar tė shqiptarėve nė Evropė. Pėr kėtė,ata vunė pėrballė opinionit Evropian provėn mė tė fuqishme,unitetin e shqiptarėve,argumentuan me tė dhėna bindėse se populli shqiptar pėrbėn njė komb krejt tė veēantė e tė bashkuar,"njė komb tė njėsuar pėr nga raca (nėnkupto:nga origjina),gjuha,traditat,historia dhe pėr nga gjithė elementėt qė pėrbėjnė identitetin kombėtar"," komb qė ka vullnetin e tij tė pėrbashkėt"(Akte tė Rilindjes...,dok.12,42.).Kėtė ide ua shprehu Abdyl Frashėri pėrfaqėsuesve tė qeverisė Franceze nė Paris,nė Pranverėn e vitit 1879,kur theksoi se "para lakmive tė egra tė fqinjėve tė tyre dhe rreziqeve qė u kėrcėnohen,shqiptarėt janė tė gjithė me njė betim solemn qė me pėrpjekje tė pėrbashkėt tė ruajnė ...atdheun,kombėsinė dhe gjuhėn e tyre"(Po aty,dok.43.).

Fakti qė shqiptarėt ishin njė komb i bashkuar,qė kėrkonte tė respektohej edhe ndaj kėtij parimi i kombėsisė,e gjejmė edhe nė mendimet e atyre personaliteteve evropiane qė e njihnin mirė edhe nga afėr gjendjen nė Shqipėri. Po pėrmendi relacionin e kryekonsullit Austriak nė Shkodėr Lipih ( Lippich),dėrguar Vjenės mė 3 prill 1881 nė tė cilin e quante "krejt tė gabuar e nė kundėrshtim tė vėrtetėn"pretendimin e italianit Sonino,qė kishte shpallur se shqiptarėt "janė njė grumbull fisesh tė palidhura me njėri-tjetrin".Nė ē'radhė e vė Soninoja popullsinė e Shkodrės, tė Lezhės, Tiranės, Ulqinit, Gjakovės, Pejės, Tetovės, Dibrės, Elbasanit, Kavajės e qyteteve tė tjera? Edhe kėta kanė tė njėjtėn kombėsi. Jo vetėm Sininoja,por askush tjetėr s'do tė mund tė mohojė kombėsinė e shqiptarėve"(Xh.Belegu;Lidhja e Prizrenit e veprimet e saj 1878-1881, Tiranė,1939, fq.88.) ,shkruante Lipih nė relacionin e tij.

Mendimi pėr unitetin kombėtar tė popullit shqiptar u pėrpunua mė tej nė veprimtarinė krijuese tė rilindėsve,qė vepruan nė fundin tė shek,XIX,e nė fillimin e shek XX,e sidomos tė ideologut tė shquar Sami Frashėri, i cili i dha atij njė kuptim mė tė gjerė e mė tė plotė. Pėrgjithėsimi i pėrvojės sė veprimtarisė trevjeēare tė Lidhjes sė Prizrenit pėr bashkimin e vendit e ēoi atė nė pėrfundimin se " Shqipėria duhet tė jetė njė dhe i pandarė",se "tė gjithė shqiptarėt duan tė quhen vėllezėr dhe djemtė e njė mėmėdheut tė dashur"(Arkivi Qendror i RPS tė Shqipėrisė(tani AQSH),Fondi 51,dos.4.S.Frashėri i shkruan De Radės,mė 20 shkurt 1881.).Nė karakterin politik "Shqipėria ē'ka qenė,ē'ėshtė dhe ē'do tė bėhet?"(1899) Samiu e trajton bashkimin kombėtar tė shqiptarėve si mendimtar revolucionar,me bindjen se ai mund tė arrihej vetėm me anė tė organizimit dhe tė luftės politike dhe tė armatosur. Shqiptarėt ,theksonte ai,s'kanė nevojė tė bėjnė gjė tjetėr veēse "tė bashkohen tė gjithė sa janė dhe tė kėrkojnė tė drejtat e tyre nga Turqia dhe Evropa.Turqia...do t'u japė ato qė kėrkojnė me hir a me pahir".Nė qoftė se shqiptarėt do tė arrinin tė vendosnin njė lidhje tė fortė e do tė bashkoheshin tė gjithė si njė njeri i vetėm,arsyetonte Samiu,atėherė nuk do tė gjendej forcė qė tė guxonte t'u kundėrvihej Shqipėrisė dhe shqiptarėve"(S.Frashėri;Shqipėria ē'ka qenė,ē'ėshtė e ē'do tė bėhet?Bukuresht,1899,Tiranė,1962,fq.66.).

Ideja e bashkimit tė tė gjithė shqiptarėve myslimanė e tė krishterė,gegė e toskė,zotėron nė vendimet dhe veprimtarinė e lidhjes sė Pejės (1899-1900)e sidomos nė thirrjen "Rruga e shpėtimit ėshtė nė besa-besė!"qė pėrbėn aktin e saj kryesor programatik. Duke ecur ne rrugėn e ēelur nga Lidhja e Prizrenit,atdhetarėt rilindės luftuan qė "bashkimi i krijuar nga Lidhja e Pejės tė pėrfshinte gjithė shqiptarėt,gegė e toskė,myslimanė e tė krishterė",tė ngrihej mbi ndasitė fetare e krahinore,pėr tu provuar armiqve se shqiptarėt janė njė komb unik,zotė tė atdheut tė vet dhe tė aftė pėr tė qeverisur atė."Ajo qė do ta shpėtojė kombin e atdheut tonė,-theksohej nė kėtė thirrje,-ėshtė bashkimi,njė Besėlidhje e pėrgjithshme,njė Besa-Besė"(AQSH.Fondi 12,dos.1. Rruga e shpėtimit ėshtė nė Besa-Besėn.).
Tė bashkuar e nė njė front unik nė shkallė kombėtare dolėn shqiptarėt pėrball sunduesve osman gjatė kryengritjes sė pėrgjithshme tė vitit 1912. Dėshmi e unitetit dhe e bashkėrendimit tė veprimit tė tyre ishte si angazhim pothuajse i tė gjitha viseve tė Shqipėrisė nė luftėn e armatosur popullore qė u zhvillua nė njė kohė,nė prill-gusht 1912,nė mbar vendin,ashtu edhe kėrkesat e njėjta programatike,qė u shprehėn nė vendimet e Kuvendit tė Pėrgjithshėm Shqiptar tė Junikut tė maj tė vitit 1912 dhe nė ato tė memorandumit tė Sinjės,(Berat) tė 23 korrikut 1912 qė doli nga mbledhja e pėrfaqėsuesve tė Shqipėrisė sė Jugut. Atdhetarėt rilindės,me tė drejtė,shihnin nė to "bashkimin e vullnetin e tėrė shqiptarėve",pa dallim feja e krahina,pėr ta futur vendin nė rrugėn e qytetėrimit."Ne,-thuhej nė njė nga thirrjet qė kryengritėsit u drejtonin shteteve evropiane,-shkojmė drejt luftės dhe vdekjes pėr kėtė i deal tė shenjtė,pa dallim feje;njė fe shumė e lartė,qė i kaloi tė gjitha,na vėllazėron,na frymėzon,na nxit,na udhėheq:ringjallja e atdheut tonė,bashkimi dhe liria(Akte tė Rilindjes...,dok.154.).

Bashkimi kombėtar i popullit shqiptar nuk mund tė kuptohej pa unitetin territorial,njė nga komponentėt mė tė domosdoshėm pėr ekzistencėn e kombit,pa themelin mbi tė cilėn shqiptarėt do tė ngrinin shtetin e pavarur dhe do ti siguronin kombit tė tyre njė zhvillim tė plotė dhe unik. Ky bashkim do tė arrihej duke kapėrcyer ndarjen e trojeve shqiptare nė katėr vilajetet,tė vendosura nga Porta e Lartė,si dhe dallimet krahinore midis Gegėrisė e Toskėrisė e trevave tė tjera mė tė vogla,tė trashėguara nga thellėsitė e shekujve e qė mbaheshin gjallė nga pushtuesit dhe nga pashallarėt e bajraktarėt vendas pėr tė penguar unitetin politik tė shqiptarėve,pėr t'i copėtuar e pėr t'i nėnshtruar ata. Nė kėtė ndarje administrative rilindėsit shikonin vazhdimin e parimit tė lashtė tė pushtuesve "pėrēaj e sundo!",tė cilit,sikurse shprehej Pashko Vasa,"tanimė i ka kaluar koha,sepse rryma e shek.XIX i shtyn popujt drejt bashkim it"(P.Wasa,vep e pėrmendur,fq.96.).

Lufta pėr njėsimin e tokave shqiptare u ndėrthur nė mendimin politik tė rilindėsve me pėrpunimin e njė koncepti tė drejtė mbi kėto territore. Nė argumentimin e pėrkatėsisė kombėtare tė trojeve shqiptare ata mbėshteteshin nė radhė tė parė nė tė dhėnat etnike,nė faktin qė shqiptarėt pėrbėnin shumicėn e popullsisė nė kėto toka dhe banonin atje nė mėnyrė kompakte. Abdyl Frashėri ,ndonėse mbronte me argumente tė gjithanshme historike, etnike, gjuhėsore, ekonomike dhe ushtarako-strategjike tėrėsinė e Shqipėrisė,e vinte theksin nė gjuhėn shqipe ,qė ishte tipari i pėrbashkėt dhe njė nga mė kryesorėt e kombit. "Gjuha e banorėve tė Shqipėrisė,-shkruante Abdyli,-ėshtė shqipja,dhe banorėt e saj janė shqiptarė qysh prej kohėve tė lashta"("Basiret",Istambull,nr.2416,7/19 prill 1878.).Ky koncept i rilindėsve pėr Shqipėrinė ,si atdheu i pėrbashkėt i shqiptarėve,i njė popullsie qė fliste tė njėjtėn g juhė,pavarėsisht nga dallimet fetare e ndarja administrative nė katėr vilajete,ishte njė koncept i drejtė,shkencor,i cili qe vėnė nė themel tė formimit tė shteteve kombėtare nė Ballkan e nė tėrė Evropėn. Kėtė parim mbronte edhe F.Engelsi,kur shkruante se "kufijtė e vėrtetė natyrorė janė ata qė pėrcaktohen nga gjuha dhe simpatia e pėrbashkėt"(K.Marks-F.Engels veprat,vėll.13,1959,fq.281).



Leo

  • Guest
SHPALLJA E PAVARĖSISĖ SĖ SHQIPĖRISĖ DHE FORMIMI I SHTETIT SHQIPTAR
« Reply #2 on: November 27, 2010, 08:07:16 PM »


Pėr Rilindjen Kombėtare Shqiptare, si dhe pėr historiografinė tonė tė sotme,janė krejtėsisht tė huaja synimet qė u atribuohen nga disa studiues tė sotėm tė tipit tė Dimitrije Bogdanoviēit,i cili,duke i dhėnė tezės mbi origjinėn ilire tė shqiptarėve njė interpretim krejt tė falsifikuar e subjektiv,pėrpiqet tė bindė opinionin publik se,sipas kėsaj teze,konsiderohen si shqiptare tė gjitha territoret e banuara dikur nga ilirėt,ku nė shek.XIX jetonin popuj tė tjerė. Ai shikon nė pikėpamjen pėr origjinėn ilire tė shqiptarėve pėrpjekjen,e imagjinuar prej tij,pėr ta kthyer Ballkanin,madje edhe Evropėn,shumė shekuj prapa,nė periudhėn e dyndjeve tė fiseve sllave,nė shek VI.(D.Bogdanovic',Knjiga o Kosovu,Beograd,1985,fq.16).

Si dijetarė,rilindėsit i referoheshin edhe historisė,sillnin tė dhėnat pėr tė drejtat historike tė shqiptarėve mbi trojet amtare,pėr tė mbrojtur paprekshmėrinė e tyre,por duke u shtrirė kėto tė drejta vetėm nė ato territore,nė tė cilat banonin nė shek,XIX,si pasardhės tė ilirėve,si njė popull autokton e jo i vendosur si rrjedhojė e "dyndjeve tė mėvonshme tė fiseve shqiptare dhe e shpėrnguljes sė popullsive sllave",sikurse pohohet nė historiografinė e vjetėr dhe tė sotme jugosllave. Jo pėr shkak tė ndonjė ekskluziviteti kombėtar,por pėr hir tė kushteve,nė tė cilat i vendosi historia ,shqiptarėt,sikurse shprehej edhe Abdyl Frashėri,nuk kishin ushqyer asnjėherė aspiratat pushtuese ndaj popujve tė tjerė. ("Basiret", Istambull, nr. 2416,7/19 prill 1878).

Ndonėse ishin tė ndėrgjegjshėm qė e ardhmja e Shqipėrisė garantohej me formimin e njė shteti tė pavarur,pėrballė rrezikut tė copėtimit,"tė zhdukjes sė ekzistencės kombėtare dhe politike tė vendit"(A.Frashėri,Letėr nga Janina,"Basiret",Istambull,nr.2416,7/19 prill 1878),i cili u qėndronte mbi krye shqiptarėve si "shpata e Damokleut",atdhetarėt rilindė veēuan si njė detyrė tepėr tė ngutshme dhe imperativė bashkimin e viseve shqiptare,kėrkuan nga Porta e Lartė "qė vendi i quajtur Shqipėri tė bashkohej nė njė tėrėsi dhe tė formonte njė vilajet tė vetėm"(Akte tė Rilindjes...,dok.52).

Ata e shikonin kėtė si njė kėrkesė minimale,tė pėrkohshme,si njė qėndrim taktik tė imponuar nga politika e Portės sė Lartė dhe e Fuqive tė Mėdha qė kundėrshtonin autonominė e Shqipėrisė. Nė kėtė ēėshtje ushtroi ndikimin e vet edhe bindja e udhėheqėsve tė lėvizjes sonė kombėtare pėr ta pėrdorur bashkimin e trojeve shqiptare nė njė vilajet,si njė shkallėz,si njė fazė transitore,pėr tė kaluar mė pas nė shpalljen e tij si njė njėsi shtetėrore autonome shqiptare.
Pikėrisht pse ēonte nė rrjedhime tė tilla,bashkimin e viseve shqiptare nė njė vilajet tė vetėm e gjejmė edhe nė mendimin politik e nė veprimtarinė praktike tė mendimtarėve tė tillė me pikėpamje radikale,si Pashko Vasa,Abdyl Frashėri,Sami Frashėri,si edhe nė vetė aktet e Rilindjes. Abdyl Frashėri,qė njihet si luftėtar mė i vendosur pėr autonominė ,madje edhe pėr shkėputjen e plotė tė Shqipėrisė nga Perandoria Osmane,nė memorandumin qė i dėrgoi sulltanit,mė 13 tetor 1880,kur siē,shprehej si,"Flotat e Gjashtė Fuqive tė Mėdha,si zhgaba shqyese,sulmuan njė qytet tė vogėl si Ulqini",u detyruan tė kufizohej me njė masė tė tillė shumė tė ngutshme,tė domosdoshme dhe nga mė tė rėndėsishmet,siē, ishte "bashkimi i Shqipėrisė; nė njė vilajet tė vetėm,me emrin "vilajeti i Shqipėrisė;".Udhėheqėsi i lėvizjes kombėtare e vlerėsonte kėtė si njė nga mjetet qė do t'u priste rrugėn lakmive tė shte teve fqinje",lakmi qė nxiteshin edhe nga "ndarja e Shqipėrisė nė katėr vilajetet",ku,krahas shqiptarėve,qė pėrbėnin shumicėn e popullsisė sė tyre,kishte edhe pakica sllave e greke,si "njė masė qė do tė mbronte e do tė siguronte tėrėsinė e Shqipėrisė nė kuadrin e Perandorisė Osmane".

Nė kushtet e atėhershme tepėr tė ndėrlikuara ndėrkombėtare,Abdyli e quante aq kritike gjendjen e Shqipėrisė dhe aq real rrezikun qė kėrcėnonte tėrėsinė e trojeve tė saj e vetėqenien e shqiptarėve si komb,sa qė u detyrua nė kėtė memorandum t'u bėnte lėshime koncepteve tė veta radikale pėr zgjidhjen e ēėshtjes shqiptare."Le tė mos i jepet Shqipėrisė asnjė privilegj ose formė administrative e veēantė,-i shkruante Abdyli sulltanit,-Le tė administrohet ajo sipas ligjeve,me tė cilat administrohen vilajetet e tjera perandorake. Mjafton qė tė katėr vilajetet tė bashkohen nė njė vilajet tė vetėm "(Promemoria e A.Frashėrit,parashtruar Sulltanit me 13 tetor 1880. Bashbakanllik Arshivi, Istanbull,Yildiz Esas Evraki,Kisim 14,Evrak nr.2239.).Kėtė kėrkesė Abdyli ia paraqiti sulltanit si njė aspiratė tė mbarė popullit shqiptar.

Ideja e bashkimit tė viseve shqiptare nė njė vilajet tė vetėm pėrshkon memorandumet dhe peticionet qė iu dėrguan Fuqive tė Mėdha dhe Portės sė Lartė nė fund tė shek.XIX dhe nė fillim tė shek.XX.deri nė shpalljen e Pavarėsisė .Ajo paraqitet nė dy forma :sė pari ,si kėrkesė e veēantė,qė u shtrua sidomos nė periudhat e ndėrhyrjeve mė tė ashpra tė Fuqive tė Mėdha dhe tė monarkive ballkanike ,dhe sė dyti,si pjesė e platformės autonomiste tė Lėvizjes Kombėtare Shqiptare nė memorandumet e peticionet e shumta,e sidomos nė ato tė kryengritjeve tė mėdha tė viteve 1910-1912. Nė tė dyja rastet bashkimi i viseve shqiptare do t'i nėnshtrohej,sikurse Sami Frashėri,"qėllimit kryesor tė shqiptarėve: ruajtjes sė tėrėsisė territoriale tė Shqipėrisė,tė gjuhės dhe tė kombėsisė shqiptare dhe formimit tė njė shteti autonom kombėtar" (S.Frashėri, Shqipėria ē'ka qenė,...,fq.59.).

Ekzistencėn e shqiptarėve si njė komb i vetėm dhe tė drejtėn e tyre pėr tė pasur shtetin e vet tė pavarur nuk mund t'i vinte nė pikėpyetje ndarja e tyre nė tri besime fetare nė atė mysliman,tė cilit i pėrkiste shumica e popullsisė,nė atė katolikė e nė ortodoks. Megjithatė,nė kushtet e atėhershme,kur Porta e Lartė dhe Patrikana greke e Stambollit u mohonin shqiptarėve kombėsinė,vinin shenjėn e barazimit midis fesė dhe kombėsisė,duke i quajtur shqiptarėt myslimanė-turq,katolikėt-latinė dhe ortodoksėt-grekė,besimet e ndryshme ushtronin ndikim negativ nė Lėvizjen Kombėtare Shqiptare.

Nė rrethana tė tilla,bashkimi kombėtar i popullit shqiptar dhe organizimi i tij nė njė shtet tė pavarur nuk mund tė arriheshin pa atė luftė tė vendosur qė atdhetarėt rilindės zhvilluan kundėr reaksionit klerikal kundėr tė tė tri besimeve,e cila i dha Rilindjes Shqiptare njė tipar tė veēantė,e bėri tė dallohet nga lėvizjet kombėtare tė shteteve fqinje. Ndryshe nga vendet e tjera tė Ballkanit,ku borgjezia,pėr shkak se popullsia i pėrkiste tė njėjtit besim fetar,e pėrdori kishėn si armė ideologjike nė luftėn pėr ēlirimin kombėtar dhe mė pas pėr tė pėrmbushur lakmitė e saj pushtuese,nė Shqipėri kleri ishte njė faktor negativ,siē shprehej F.Noli,"njė vegėl politike"nė duart e tė huajve,qė punonte pėr t'i pėrēarė e pėr t'i asimiluar shqiptarėt,dhe frenonte kėshtu bashkimin e tyre kombėtar. Ishte meritė e veēantė e rilindėsve,qė e vlerėsuan drejt kėtė rol reaksionar tė klerit,qė kuptuan se pėr tė arri tur bashkimin e shqiptarėve aq tė nevojshėm pėr ēlirimin e tyre kombėtar,duhet tė kapėrceheshin ndasitė fetare dhe tė shkėputeshin masat nga ndikimi pėrēarės i klerikėve tė tė tri besimeve. Te bashkimi pa dallim feje dhe krahine,ata shihnin bazėn e vetme tė luftės pėr ēlirimin e Shqipėrisė.

Njė luftė e tillė nuk mund tė zhvillohej nga pozitat e ateizmit,sepse pjesa mė e madhe e rilindėsve ishin vetė besimtarė dhe nė kushtet e prapambetjes ekonomike e kulturore tė vendit,kur feja kishte lėshuar rrėnjė nė ndėrgjegjen e njerėzve ,populli ynė,sikurse theksonin me tė drejtė atdhetarėt mė tė pėrparuar,nuk kishte arritur deri nė atė shkallė sa tė mėrzitej feja dhe t'i shporrte priftėrinjtė e hoxhallarėt jashtė vendit("Shqipėria",Magaga(Egjipt),nr4-5 maj 1907,pėr ortodoksėt).Megjithatė,me qėndresėn kundėr reaksionit klerikal,iluministėt e vendosėn Rilindjen Kombėtare Shqiptare nė njė platformė mė tė pėrparuar,nė parimin e kombėsisė,tė shqiptarisė si feja e shqiptarit", qė pėrshkon njė literaturė tė tėrė politike dhe artistike tė Rilindje sonė,ishte afetare,njė nocion politik qė synonte bashkimin e shqiptarėve pavarėsisht nga pėrkatėsia e tyre fetare.(St.Pollo;Mbi disa tipare dalluese them elore tė Lėvizjes Kombėtare Shqiptare,nė Studime Historike,Tiranė,1970,nr.3,fq.121.).

Ideologjisė reaksionare tė pan-islamizmit,pan-ortodosizmit,etj,.qė kishte gjetur mbėshtetje edhe nė disa qarqe ēifligare e borgjeze turkomane e grekomanė dhe qė identifikonte fenė me kombėsinė,rilindėsit u kundėrvunė racionalizmit tė tyre,konceptin mbi kombin shqiptar si njė kategori e veēantė,qė ishte njė dhe i pandarė,megjithėse u takonte tri besimeve fetare. "Shqiptari ėshtė shqiptar para se tė jetė mysliman e i krishterė" (S.Frashėri; Shqipėria...,fq.39.)- shkruante Sami Frashėri.Mendimtarėt rilindės i mbaheshin pikėpamjes se kombėsia dhe feja nuk janė e njėjta gjė,se ato pėrfaqėsojnė dy kategori tė ndryshme shoqėrore dhe nuk mund tė zėvendėsojnė njėra-tjetrėn. Ata luftuan kundėr propagandės halifatiste tė sulltanėve osmanė dhe asaj panheleniste tė Patrikanės greke,qė ngrinin "besimin fetar nė parim kombėsie dhe zėvendėsonin racėn ( kupto kombėsinė) me dogmė,ritin me atdhe,qė ishte krejt e papra nueshme".Nuk janė as myslimanizmi,as krishterimi,-arsyetonin rilindėsit,-ata qė formojnė popujt,kombet,por gjuha,doket,zakonet e karakteristikat e tjera qė i dallojnė kombėsitė nga njėra-tjetra.(P.Wasa,vep.e pėrmendur, fq.56.Shih edhe ;"I foni tes Alvanias",13 tetor 1879 dhe 19 janar 1880).Pas propagandės panheleniste qė identifikonte krishterimin me helenizmin dhe i quante grekė shqiptarėt ortodoksė,sepse kishin besim tė pėrbashkėt me ta,rilindėsit shihnin rivendikimet e qarqeve tė caktuara politike ndaj popullsisė shqiptare dhe trojeve tė tyre.
Kėto ishin pikėpamje pėrparimtare dhe mbeten gjithnjė tė freskėta,shėrbejnė si dėshmi pėr tė kundėrshtuar si koncepte antishqiptare tė atyre "studiuesve" tė huaj,tė cilėt ndarjen e shqiptarėve nė tri fe e interpretonin si ndarje "nė tri grupe",pėr ēdo njėrėn nga tė cilat feja na paska qenė"njė flamur kombėtar",ashtu edhe shtrembėrimet qė propaganda,duke ringjallur konceptet mesjetare halifatiste dhe patriarkiste,i bėnė nė ditėt tona gjendjes sė sotme tė kombit shqiptar.

Pėrpjekjeve tė jashtėzakonshme tė rilindėsve u kushtohet ai bashkim politik i popullit shqiptar,pa dallim feja e krahine,qė u realizua nė vitet e Lidhjes sė Prizrenit ( 1878-1881)dhe u ruajt gjatė gjithė Rilindjes. Vendimet e Lidhjes dhe gjithė veprimtaria e saj,vinte nė dukje Sami Frashėri mė 1878,"ishin frymėzuar nga patriotizmi,atdhedashuria...dhe mbėshteteshin nė parimin e kombėsisė dhe jo nė fanatizmin fetar". ("Terxhumani Shark",17/19 qershor 1878,nr.81,fq.3). Ky bashkim i shqiptarėve i tė tri besimeve ishte rrėnjosur thellė nė ndėrgjegjen e kombit shqiptar,ishte njė e vėrtetė e pohuar edhe nė dokumentacionin e huaj bashkėkohės. Nė relacionet qė funksionarėt e administratės osmane nė Shqipėri i dėrgonin Portės sė Lartė prandaj se midis myslimanėve shqiptarė,qė pėrbėnin shumicėn e popullsisė, dhe tė krishterėve ekzistonte njė bashkim me tradita tė lashta e qė i ka qėndruar kohės,se ky unitet do t ė vazhdojė edhe nė tė ardhmen. Kėtė bashkim tė shqiptarėve tė tė tri besimeve funksionarėt osmanė ua atribuonin devotshmėrisė kombėtare dhe patriotizmit tė shqiptarėve,tė cilėt,siē theksonin ata,ishin aq tė fortė, sa qė ndryshimet nė fe nuk mund t'i dobėsonin aspak.(K.Prifti;Lidhja Shqiptare e Prizrenit nė dokumentet osmane 1878-1881,Tiranė,1978,dok.40.).

Ėshtė i njohur kontributi qė dha nė luftėn kundėr reaksionit klerikal pėr bashkimin kombėtar tė popullit shqiptar njė brez i tėrė atdhetarėsh,nė fundin e shek.XIX dhe nė fillimin e shek XX,i pėrbėrė nga Jani Vreto,Shahin Kolonja,Fan Noli,Aleksandėr Drenova,Ēajupi,Aleksandėr Xhuvani,Hilė Mosi, Nikollė Ivanaj,Petro Nini Luarasi,Bajram e Ēerēiz Topulli,Dervish Hima,Mihal Grameno, etj.tė cilėt,duke ecur nė hullinė e hapur nga Lidhja e Prizrenit dhe themeluesit e saj,demaskuan nė shumė artikuj,botuar nė shtypin patriotik tė kohės,veprimtarinė pėrēarėse tė klerit tė tė tri besimeve. Nė pikėpamjet dhe veprimtarinė e tyre,lufta kundėr ndasive fetare,tė mbjella nga kleri,zinte njė vend po aq tė rėndėsishėm sa edhe qėndresa kundėr sunduesve osmane dhe armiqve tė tjerė tė jashtėm. Klerin ata e shihnin si njė armik po aq tė rrezikshėm sa edhe Perandorinė Osmane.("Kombi",Boston,nr.58,25 tetor 1907).

Lufta e gjithanshme e rilindėsve pėr demaskimin e reaksionit klerikal ishte njė faktor i rėndėsishėm politik nė lėvizjen kombėtare,qė dha frytet e tij pėr forcimin e unitetin tė popullit shqiptar. Ndonėse i shkaktuan pengesa Lėvizjes Kombėtare Shqiptare, sunduesit osmanė dhe fuqitė e tjera tė huaja, pėrballė forcės sė bashkimit tė shqiptarėve,nuk arritėn t'i pėrēajnė e t'i hedhin ata nė luftė me njėri-tjetrin. Sikurse vinte nė dukje me kėnaqėsi Pashko Vasa, ndėrmjet shqiptarėve mysliman dhe atyre tė krishterė nuk ka pasur kurrė "hasmėri tė rrėnjosur as edhe armiqėsi shekullore", se "ndryshimet fetare s'kanė qenė shkak pėr t'i shtypur nė pėrēarje"(P.Wasa, vep e cituar,fq.91.).Ėshtė njė e vėrtetė e provuar historikisht,qė nuk i ka shpėtuar vėshtrimit tė Sami Frashėrit,se shqiptarėt "nuk kanė njohur ato grindje,luftėra fetare,masakra tė mėdha e tė tmerrshme qė kanė ndodhur"jo vetėm nė v endet e Lindjes,por edhe "nė vendet e qytetėruara tė Evropės"(S.Frashėri;Shqipėria ....,fq.45-46.).

Mungesa e njė fanatizmi tė tillė fetar,qė Jani Vreto nė Apologjinė e vet ua atribuonte shqiptarėve tė tė gjitha besimeve e sidomos atyre myslimanė(J.Vreto,Vepra tė zgjedhura,Tiranė,1973,fq.225),zotėrimi tek ata i ndjenjės kombėtare mbi atė fetare,pėrbėnin pėr rilindėsit, dhe jo vetėm pėr ta,por edhe pėr gjithė lėvizjen qė u zhvillua edhe mė pas,pėr bashkimin e tė gjitha forcave tė kombit shqiptar nė luftėn pėr ēlirimin kombėtar dhe mbrojtjen e pavarėsisė sė vendit.

Shpallja e Pavarėsisė dhe formimi i shtetit kombėtar me 28 nėntor 1912 pėrbėn njė ngjarje tė shėnuar qė do tė mbetet e paharruar nė historinė e kombit tonė,jo vetėm pėr nga rrjedhimi qė pati pėr tė ardhmen,por edhe pėr forcėn e bashkimit politik tė shqiptarėve pėrballė pushtuesve tė rijnė e tepėr tė rrezikshėm ballkanas. Ajo ishte vepėr e mbar popullit shqiptar dhe e qindra atdhetarėve qė vepronin nė gjirin e tij. "Nė emėr tė tė gjithė popullit,mysliman e tė krishterė,nė emėr tė tė gjithė Shqipėrisė dhe kombit shqiptar,shpalli Pavarėsinė,mė 25-28 nėntor 1912,nėn grykėn e pushkėve dhe tė topave tė ushtrive pushtuese" (Qeveria e Pėrkohshme e Vlorės dhe veprimtaria e saj. Tiranė, 1963.dok.3,6-9,11,13).

Vetė Kuvendi i Vlorės,qė shpalli pavarėsinė dhe formoi Qeverinė e Pėrkohshme si nga pėrbėrja e tij ashtu edhe nga vendimet qė mori,kishte njė karakter mbarėshqiptar,shprehu aspiratat shekullore tė tė gjithė kombit pėr t'u bashkuar nė shtetin e vet kombėtar. Pjesėmarrja nė tė e delegatėve nga tė gjitha qytetet e Shqipėrisė,duke pėrfshirė edhe ato qė ishin pushtuar nga ushtritė serbe,malazeze e greke,i dha kėtij Kuvendi karakterin e njė Asambleje Kombėtare mbarėshqiptare. Kjo ishte njėherazi dėshmi e vendosmėrisė sė tė gjithė shqiptarėve pėr tė formuar njė shtet unik,nė tė cilin tė pėrfshiheshin tė gjitha viset e banuara prej tyre. Kėtė vendosmėri shqiptarėt e Kosovės,tė Shkupit e Dibrės dhe tė viseve tė tjera,tė udhėhequr nga njė bėrthamė unike ushtarako-politike tė pėrbėrė nga Hasan Prishtina,Isa Boletini,Bajram Curri,Idriz Seferi,Sali Gjuka,Ramadan Zaskoci,Isuf Xhelili,etj.,e shprehėn jo vetėm me delegatėt qė dėrguan nė Kuvendin e Vlorės,por edhe me qėndresėn e pashembullt qė u bėnė kudo,ushtrive serbomalazeze,tė cilat u dyndėn nė trojet shqiptare. Kėto nuk ishin beteja thjesht lokale, pėr mbrojtjen e qyteteve tė Kosovės,por njė qėndresė qė bėhej pėr ruajtjen e tėrėsisė sė gjithė truallit shqiptar ose,siē shpreheshin atdhetarėt nė deklaratėn dėrguar Fuqive tė Mėdha nė tetor 1912,pėr t'i dalė zot tėrėsisė tokėsore tė Shqipėrisė","pėr t'i parė trojet shqiptare tė bashkuara,me njė formė tė qeverisuri e sundimi politik"(Akte tė Rilindjes...,dok.169).

E parė nga pikėpamja e kontributit qė dha nė bashkimin kombėtar tė popullit shqiptar,qeveria e Ismail Qemajlit zė njė vend tė rėndėsishėm nė historinė e popullit tonė. Me krijimin e saj dhe tė vetė shtetit kombėtar,shqiptarėt siguruan atė qendėr udhėheqėse qė u kishte munguar prej rreth pesė shekujsh,e cila,siē shprehej shtypi patriotik,"do tė bashkonte nėn flamurin e Shqipėrisė gjithė popullin shqiptar" (A.Puto, Pavarėsia shqiptare dhe diplomacia e Fuqive tė Mėdha 1912-1914,Tiranė,1978,fq.126-127,"Liri e Shqipėrisė", Sofje,22.07.1913).Ndonėse nuk pati jetė tė gjatė,Qeveria e Vlorės dhe forcat patriotike qė u grumbulluan rreth saj,zhvilluan njė veprimtari tė dendur,dolėn tė bashkuara si brenda vendit,ashtu edhe nė rrafshin ndėrkombėtar,kundrejt lakmive pushtuese tė monarkive fqinje dhe vendimeve tė padrejta tė Konferencės sė Ambasadorėve qė u mbajt nė Londėr mė 1912-1913. Qeveria e Pėrkohshme i k undėrshtoi vendimet e Konferencės sė Londrės,sepse ato binin ndesh me aspiratat e ligjshme tė shqiptarėve,tė cilėt,siē theksohej nė deklaratat e kėsaj Qeverie,si"grupimi etnik mė kompakt dhe mė homogjen nė Gadishullin Ballkanik ",kishte tė drejtė tė formonin shtetin e tyre tė bashkuar,sepse ato vendime nuk merrnin parasysh parimin e kombėsisė,por e zėvendėsonin atė me" tė drejtėn e luftės e tė pushtuesit".

Nė viset e pushtuara nga ushtritė serbe protesta kundėr vendimeve tė padrejta tė Konferencės sė Londrės u shoqėrua me kryengritjen kundėr zgjedhės serbo-malazeze qė shpėrtheu nė Dibėr nė shtator tė vitit 1913,u shtri gjatė muajit tetor nė Ohėr,Srugė,Tetovė,nė Malėsinė e Gjakovės,nė Prizren e nė vise tė tjera tė Kosovės. Nė thirrjet drejtuar Fuqive tė Mėdha,mė 15 tetor 1913,kryengritėsit dibranė e kosovarė ngritėn zėrin kundėr krimeve tė ushtrisė serbo-malazeze,qė mbyti nė gjak fshatrat shqiptare,i ktheu ato nė krematoriume,ku u dogjėn pėr sė gjalli qindra gra e fėmijė,dhe kėrkoi nga Evropa si mjet shpėtimi "t'u jepte tė drejtėn tė rronin tė lirė nė atdheun e tyre tė njėshėm"(Qeveria e Pėrkohshme e Vlorės...,dok.322,shih edhe D.Tucoviē,Serbia dhe Shqipėria,Prishtinė,1968,fq.82-84).Kryengritja e shtatorit tė vitit 1913 ishte shkėndija e parė e asaj lėvizjeje masive qė do tė zhvillohej,nė vitet 1 918-1925,nė Kosovė e nė viset e tjera tė aneksuara nga Jugosllavia,nėn drejtimin e Komitetit "Mbrojtja Kombėtare e Kosovės".

Lufta e popullit tonė pėr mbrojtjen e tėrėsisė territoriale tė vendit dhe pėr bashkimin kombėtar nuk ka cenuar kurrė ndonjėherė tė drejtat e popujve tė tjerė tė Ballkanit. I.Qemali dhe atdhetarėt shqiptarė i quanin bashkatdhetarėt e tyre nga sundimi i Perandorisė Osmane dhe pėr tė siguruar bashkimin e plotė kombėtar. Por ata nuk mund tė pranonin qė kjo luftė tė bėhej nė dėm tė shqiptarėve,duke penguar bashkimin e tyre kombėtar dhe duke gjymtuar rėndė trojet e popullsinė e tyre,duke masakruar e shpėrngulur nga vatrat amtare qindra mijėra shqiptarė."Zgjidhje" tė tilla tė ēėshtjes kombėtare nė Ballkan,tė cilat mbrohen e pėrligjen edhe nga historiografia e sotme e vendeve fqinje,u imponuan,nga "interesat e borgjezisė" dhe interesat"dinastike"tė monarkive ballkanase,si edhe nga borgjezia reaksionare,imperialiste e Evropės qė "nxit shovinizmin dhe armiqėsinė kombėtare",midis popujve.

Ishte Serbia dhe monarkitė e tjera ballkanike fqinje qė pa u kėnaqur me cungimin e rėndė qė u bėnė trojeve shqiptare nė Konferencėn e Londrės,mė 1913,u orvatėn me forca ushtarake e mjete diplomatike tė likuidonin qysh nė embrion shtetin e pavarur shqiptar. Nė sintezė tė politikės sė Serbisė dhe tė Jugosllavisė qė u krijuan mė pas,e cila i pėrshtatet edhe qėndrimit tė monarkive tė tjera ballkanike,ka dhėnė funksionari i Ministrisė sė Jashtme tė Jugosllavisė ,Ivan Vukotiēi,nė raportin,dėrguar qeverisė sė tij nė vitin 1939."Ne,-shkruante ky,-asnjėherė nuk kemi pasur simpati pėr ta (kupto: pėr shqiptarėt )...Nė kombinacionet tona politike dhe diplomatike,si edhe nė politikėn tonė diplomatike,si edhe nė politikėn tonė Ballkanike,ne vazhdimisht kemi synuar tė luftojmė tė gjitha kėrkesat shqiptare pėr krijimin e shtetit tė pavarur,thjeshtė pėr arsye se ky shtet mund tė themelohej vetėm kundėr nesh dhe kundėr synim eve tona kombėtare"(B.Krizman,Studim i Dr.Ivo Andriēit mbi Shqipėrinė nė vitin 1939.nė"Qasopis za Sovremenu Povijest",Zagreb,Godina IX,1977,nr.2(24)).

Rreziku i copėtimit pėrfundimtar i kombit tonė,i zhdukjes sė shtetit tė pavarur shqiptar,qė u shfaq me gjithė forcėn gjatė Luftės sė Parė Botėrore,e sidomos nė punimet e Konferencės sė Paqes tė Parisit ,tė viteve 1919-1920,mund tė kėrcėnohej vetėm nė qoftė se shqiptarėt do tė dalin para saj si njė popull i bashkuar e kompakt me qeverinė e tyre,e cila do ta pėrfaqėsonte zyrtarisht shtetin shqiptar .Marrėveshja qė arritėn nė kėtė Konferencė, mė 13-14 janar 1920,pėrfaqėsuesit e Anglisė,tė Francės e tė Italisė pėr copėtimin e Shqipėrisė,midis Italisė,Greqisė dhe tė Jugosllavisė,sipas klauzolave tė Traktit tė Londrės tė 26 prillit tė vitit 1915,shkaktoi njė shqetėsim tė madh e tė ligjshėm nė mbar popullin shqiptar,i dha njė shtysė tė re e tė fuqishme forcave tė ndryshme shoqėrore tė vendit e tė afroheshin me njėra-tjetrėn,tė forconim unitetin politik dhe tė thėrrisnin nė janar tė vitit 1920 Kongresin e Lushjės. Ky ishte njė kuvend mbarėshqiptar,siē thuhet nė dokumentet e tij,fryt i "pėrfundimit tė njė marrėveshje tė pėrgjithshme e tė gjitha viseve tė Shqipėrisė",qė mori pėrsipėr detyrėn e "forcimit tė bashkimit e vėllazėrimit ndėrmjet shqiptarėve,pėr tu siguruar vetėqeverimin e plotė tė Shqipėrisė dhe unitetin e gjithė shqiptarėve"(M.Ēami;"Lufta e popullit shqiptar pėr ēlirimin kombėtar (pėrmbledhje dokumentesh) ,Tiranė,1976,vėllimi II-tė dok.1). Ajo qė karakterizoi Kongresin e Lushnjės dhe Qeverinė Kombėtare e Sulejman Delvinės,ishte bashkimi rreth saj i tė gjitha forcave patriotike tė popullit dhe i trojeve shqiptare."Asnjėherė nė historinė e vet,-deklaronte nė atė ditė Aqif Pashė Elbasani,-kimbi shqiptar nuk ka qenė i bashkuar si ėshtė sot,me njė dėshirė tė patundur qė tė ketė qeverinė e vet,pas formulės " Shqipėria pėr shqiptarėt "(Po aty,vėllimi II-tė dok.89 ).

Nė njė kohė me pėrpjekjet qė bėri nė rrafsh ndėrkombėtar,pranė Konferencė sė Paqes sė Parisit,kundėr traktativave pėr copėtimin e Shqipėrisė midis tri shteteve fqinje dhe pėr pavarėsinė e plotė tė vendit,qeveria e re,e vendosi nė Tiranė nė shkurt tė vitit 1920,vazhdoi me konsekuencė veprėn e nisur nga Ismail Qemali;bashkoi njėra pas tjetrės viset e ndryshme tė atdheut .Por u desh tė ēlirohej edhe Vlora me krahinėn pėrreth,qė kishte mbetur ende nėn pushtimin Italian,tė derdhej gjaku i qindra luftėtarėve tė tjerė qė tė kryhej vepra e bashkimit kombėtar. Lufta pėr ēlirimin e Vlorės ka hyrė nė historinė e Shqipėrisė si njė epope e lavdishme,nė tė cilėn u shfaq me tėrė madhėshtinė e saj forca e unitetit tė popullit shqiptar pėr mbrojtjen e tėrėsisė dhe tė pavarėsisė sė atdheut. Shtypi shqiptar shkruante nė ato ditė" Lufta e Vlorės ėshtė njė ēėshtje e pėrbashkėt e lidhur me jetėn e Shqipėrisė&q uot; ("Populli",Shkodėr,17.07.1919, "Drita", Gjirokastėr,16.06.1920 dhe 31.07.1920). Nė betejat e pėrgjakshme e tė pabarabarta qė u zhvilluan nė qershor-korrik tė vitit 1920 kundėr njė ushtrie tė shumtė nė numėr e tė armatosura deri nė dhėmb,nė Drashovicė,nė Kotė,nė Kaninė,nė Gjormė,Llogara,Tepelenė e brenda nė Vlorė,bashkė me fshatarėt e qytetarėt e kėtyre viseve qė pėrbėnin bėrthamėn kryesore tė forcave shqiptare,ishte pėrfshirė njė komb i tėrė,i gjithė Shqipėria,mijėra vullnetar nga tė gjitha anėt e vendit,jo vetėm nga krahinat e afėrta tė Beratit e Gjirokastrės,por edhe nga Tirana, Elbasani, Korēa, Peqini, Kavaja, Shijaku, Kruja, Mati, Dibra, Gramshi,etj.(Lufta e popullit shqiptar..., vėllimi II-tė,dok.323). Ishin kompaktėsi, uniteti i veprimit, guximi, patriotizmi i zjarrtė, qė populli shqiptar shfaqi nė luftėn e armatosur tė Vlorės, ata faktorė qė bėnė tė pavlefshėm Traktatin famėk eq tė Londrės tė 26 prillit 1915,si dhe projektet antishq! iptare t ė Konferencės sė Paqes,ata faktorė qė ruajtėn shtetin e pavarur shqiptar nė kufijtė e vitit 1913.

Ndonėse i takojnė njė periudhe disi tė largėt,kėto projekte tė atdhetarėve shqiptar pėr bashkimin kombėtar,mbajnė gjithnjė njė theks aktual. Me jehonėn qė rrezatuan nė periudhat pasardhėse,me gjurmėt e pashlyeshme qė lanė nė mendimin politik dhe nė veprimtarinė praktike tė lėvizjes demokratike e asaj revolucionare tė mėvonshme,ato pėrbėjnė njė trashėgimi tė vyer,e cila,kaloi brez pas brezi si njė mėsim e testament i madh,qė historia e kaluar i la sė tashmes e tė sė ardhmes tė popullit tonė.

 

Radio Dukagjini




Peja1 Per Android

Facebook

Reklamat

Kalendari

Su Mo Tu We Th Fr Sa
1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31

Postimet e Fundit

xxAlban Hoxha pėr momentet e fundit me Dorinėn: I preka duar e kėmbė teksa dėgjoja
Posted by: Beni, Today at 06:39:17 AM
Replies: 0

Board: V.I.P LAJME
Views: 20



Thonė se kur dashuria ėshtė shumė e madhe, dy persona nuk e mbajnė dot derisa nė jetė vjen njė i tretė. Me qetėsinė e njė njeriu qė ka fituar, por edhe ka humbur shumė, Alban Hoxha portier i Partizanit edhe i Kombėtares na tregon historinė e jetės sė tij, rrėfimi i sė cilės u ndėrpre disa herė nga dridhja e herėpashershme e zėrit tė tij. Ai mundohej tė ishte i fortė, edhe me atė qė na tregon, duket sikur e ka mundur dhimbjen qė mban brenda, kėtė pėrshtypje tė krijonte teksa mundohej qė tė buzėqeshte sa herė qė i pėrmendnim tė birin. Thonė edhe se Zoti i zgjedh njerėzit qė do pėr t’i patur pranė vetes. Kėshtu ka ndodhur edhe me Dorin, bashkėshorten e ndjerė tė Albanit, e cila ėshtė ndarė nga jeta para pak kohėsh. Ai ka humbur njė njeri tė shtrenjtė, e cila i fali njė dashuri tė madhe, duke i bėrė dhuratėn mė tė madhe tė jetės, Bekon e vogėl, i cili sot ėshtė vetėm 40-ditėsh.

Nė kėtė rrėfim, ai do tė rikthehet pas nė kohė, nė fėmijėri, pėr tė kujtuar babanė e tij, Bekimin, emrin e tė cilit ia ka vendosur edhe djalit tė tij. Kujton nėnėn Mozėn, si njė heroinė tė vėrtetė qė ėshtė shėruar dhe i ka dhėnė kurajė vetes, pėr nipin qė do tė duhet tė rritet pa nėnėn e tij pranė. Mesa duket pėr Albanin jeta nuk ka qenė e thjeshtė, por ai pėrpiqet qė gjithė kohės tė lundrojė nė kujtime tė bukura, nė shkėlqimin e syve tė Dorit dhe tė nėnės sė tij tė fortė, qė ēdo ditė mban nė krahė Bekon, mė tė shtrenjtėn qenie qė e bėn tė frymojė i qetė.

Alban, djali tanimė ėshtė 40-ditėsh. Si po e pėrjeton lidhjen qė ke me tė?

Ai ėshtė njė engjėll. Ėshtė Bekua im, dhurata mė e ēmuar qė mė solli nė kėtė jetė Dori. Tani ėshtė nė shtėpi me nėna Mozėn. Ajo nuk ka qenė mirė me shėndet, por tani qė nė jetė ka ardhur Beko, nėna Moza duket mė mirė. Ajo kujdeset ēdo minutė tė ditės pėr tė. Unė mezi pres tė shkoj nė shtėpi, tė rri me tė, ta mbaj nė krahė. Dikur mezi mblidhesha nė shtėpi, tani shkoj mė shpejt. I kaloi 40 ditė qė nga dita kur lindi.

Si e keni pritur Bekon?

Me shumė gėzim. Edhe pse shumė tė rinj, tė dy ne e konsideruam si njė Bekim. Mbaj mend kur ma tha Dori. Nė fillim nuk e kam besuar, ndaj edhe nuk jam gėzuar qė kur ma tha. Kur shkuam pėr vizitė dhe gjithēka u vėrtetua nga mjekėt, atėherė u gėzova. Doja shumė qė tė ishte djalė. Dori e donte shumė si fėmijė, edhe nėse do tė ishte vajzė. Kemi bėrė pėr nėntė muaj plane. Menduam qė kur djali tė vinte nė jetė, pas njė muaji nga lindja e tij ne tė martoheshim, tė celebroheshin. Pikėrisht, tani nė mes tė dhjetorit ne do tė ishim burrė e grua. Fatkeqėsisht, kjo nuk ndodhi.

Keni bėrė pėr nėntė muaj plane... pėrfshirė kėtu edhe emrin Beko. Me siguri emrin e zgjodhėt ju?

E kisha menduar emrin po tė ishte djalė do ta quanim si babai im, Bekim, por disi mė tė modernizuar Beko. Dhe ai mori emrin e babait tim. Edhe Dori e ka pėlqyer qė nė fillim kėtė emėr. Mua babai mė ka lėnė kur isha gjashtė vjeē dhe nė njė farė mėnyre qė kur e mora vesh pėr shtatzėninė, edhe deri nė muajin e katėrt qė e pamė gjininė e fėmijės, jam lutur tė ishte djalė, aq sa edhe Dori filloi tė dėshironte qė fėmija tė ishte djalė. Ishim tė lumtur nė atė kohė. Tani qė i prek flokėt djalit mė kujtohet kur Dori mė thoshte: “O pėr ato dy qime flokė, mė djeg kaq shumė stomaku. Ah, ēdo t’i bėj kur t’i rriten edhe ca”. Ajo nuk mundi as ta ushqente tamam dhe jo mė tė... Ajo ishte e bindur qė ne tė dy do tė punonim shumė qė asgjė tė mos i mungonte Bekos. I thosha shpeshherė se djalin do ta bėjmė gangster, e ajo vrenjtej dhe mė thoshte se djalin do ta edukonte vetė. Mendonim vetėm pėr njė tjetėr tė ardhme mė tė mirė.

Si i mban mend ato pak momente tė saj me Bekon?

Ishte dita e parė kur Beko erdhi nė jetė dhe ia kishin vendosur Dorit nė gjoks. Beko i mbledhur flinte i qetė, ndėrkohė qė ajo merrte frymė dhe fliste me mua. E morėn Bekon pėr njė ēast qė tė mbulohej pranė shtratit tė vogėl ku kishte afėr edhe ngrohėsen. E hoqėn nga gjoksi dhe gusha e Dorit dhe ai filloi tė qante. Nuk pushonte. U desh ta vinim sėrish te gusha e saj qė ai tė mblidhej dhe tė mbyllte sytė si tė flinte i qetė nė gjoksin e nėnės sė tij. Kėshtu e kujtoj Dorin me Bekon, ai ishte i qetė aty. Nuk kishte ftohtė me tė. Mbaj mend edhe njė moment tjetėr, atė shkėlqimin e syve tė saj, kur unė mbaja nė krahė Bekon e porsalindur. Ishte e lumtur. Asaj i shkėlqenin gjithnjė sytė, por atė ditė kishte njė shkėlqim ndryshe. Ishte shumė mirė, derisa tė nesėrmen do tė merrte njė rrugė tjetėr.

Lamtumira

I preka duar e kėmbė teksa dėgjoja aparaturat qė lajmėronin ikjen

Pėr tė nuk ka qenė e thjeshtė, edhe ende nuk vazhdon tė jetė e thjeshtė. E megjithatė ai me kėrkesėn tonė mundet qė shumė gjėra t’i shpreh tani qė ka kaluar thuajse njė muaj. Ndoshta tė shprehurit e asaj ēka e mundon brenda vetes do ta bėjė mė mirė. E mes gjithė turbullirave dhe 16 ditėve qė zgjatėn pėr tė sa njė jetė, Albani rrėfen ēastet e fundit me Dorin, vajzėn qė kishte zgjedhur pėr tė kaluar njė jetė. Ai nuk e di ende nėse bėri mirė qė ishte aty nė ēastet e fundit. Do tė donte tė mos e kishte parė kurrė ashtu, por edhe nuk do t’ia falte vetes nėse nuk do tė ishte aty pėr t’i prekur duart dhe kėmbėt pėrpara se ajo tė ikte. Alban ka kaluar shumė pak kohė nga vėshtrimi i fundit i Dorit. Si tė kujtohen ditėt dhe orėt e fundit me tė? Ndonjėherė mendoj se do tė ishte mė mirė qė tė mos isha gjendur nė dhomė nė ato momente, ndėrsa herė-herė mendoj se bėra mirė qė i preka duar e kėmbė, pėrpara se ajo tė ikte. Doktori mė ka futur brenda nė dhomė nė momentet e fundit. Aparaturat kishin filluar tė tregonin se gjendja po vėshtirėsohej. I preka kėmbėt nė fillim dhe pastaj duart. Nuk po e besoja derisa pashė tė gjithė treguesit e aparaturave qė tregonin se ajo kishte ikur. E gjithė kjo ndodhi pėr njė moment ndoshta, por kjo zgjati shumė pėr mua. E kuptova qė kur doktori mė tha: “Eja nė dhomė”. Asgjė tjetėr nuk u tha aty. Tė gjitha i kuptova nga ato viza qė lėviznin nė aparatura. Nuk folėm, thjesht e preka. Ndonjėherė mendoj se do tė ishte mė mirė tė mos isha nė dhomė atė moment, pasi sytė e saj nuk kishin mė atė shkėlqim, ndėrsa herė-herė mendoj se bėra mirė qė i preka duar e kėmbė, pėrpara se ajo tė ikte.

Ēfarė do tė doje tė kishe bėrė mė shumė?

Kur lindi djali, unė vrapova pėr tek ai. Hyra nė dhomė dhe e pyeta pėr djalin. “Pyet njėherė pėr ne”, mė tha Dori. I thashė: “Ty kėtu tė kam dhe pėr gjithė jetėn”. Nuk e mendoja kurrė se mund tė ndodhte edhe kėshtu. Atė ditė e shijova me tė dhe me djalin. Po flisnim, ajo ishte mirė, qeshte, ishte e lumtur. Ditėn tjetėr kisha ndeshje, doja tė mos ikja, por planet ishin bėrė. Para se tė kthehem tė nesėrmen nga ndeshja, mami mė merr nė telefon dhe mė thotė se Dori kishte dhimbje koke. Kur kam ardhur pėsoi trompozė. Ishte njė rast qė ndodhte 1 nė 1 milion. Dhe kjo mė ndodhi mua.

Si ėshtė e vėrteta e kushteve tė spitalit?

Pas kėsaj, kur kam shkuar nė spital dhe u njoftova pėr atė qė kishte pėsuar Dori, kam lajmėruar nė punė. Tė gjithė m’u gjendėn pranė. Madje, nga ekipi gjetėn edhe ambulancėn qė spitali nuk e kishte atė ditė. Sado qė u munduam nga njėri spital te tjetri, ishte e pamundur. Zoti zgjodhi ta merrte. Kanė qenė 16 ditėt mė tė gjata tė jetės time. Shkoja ēdo mėngjes nė spital me shpresė se do tė bėhej mė mirė. Tė rralla ishin pėrmirėsimet. Deri nė ditėn kur hyra nė dhomė dhe doktori me njė tė lėkundur koke mė dha tė kuptoj se ishte drejt fundit. Aty, ato duar dhe kėmbė filluan tė ftohen...

1086 minuta lojė pa gol

Dori nuk e ka ndjekur Albanin stadiumeve ku ai ka luajtur, sepse kjo ka qenė dėshira e tij. Por ajo e ka ndjekur gjithnjė nė televizion. Ajo ishte kritikja mė e madhe kur Albanit pas ndeshjeve do tė duhej tė thoshte dy fjalė pėr gazetarėt. Janė njohur shumė tė rinj bashkė. Kishin mjaftueshėm vite pėr tė ndjekur me kėrshėri aktivitetet e njėri-tjetrit, edhe pse Dori nė fillim nuk e njihte mirė futbollin. Por, ajo u mėsua me kohėn, u mėsua qė do tė duhej ta priste portierin e saj, edhe si fitimtar, por edhe si humbės. U mėsua qė ta priste atė nė shtėpi sė bashku me tė ėmėn edhe me gjak tė ngrirė, ashtu si ndodhi gjatė ndeshjes me Serbinė, ku Albani ishte pjesė e formacionit tė Kombėtares. “E mbaj mend pritjen qė na kanė bėrė nė Shqipėri qė pėrzihej jo vetėm me ankthin tonė, por edhe me ankthin e familjarėve”, tregon pėr “Shekulli”-n Alban Hoxha, portieri i Kombėtares qė atė ditė ishte nė stolin rezervė qė ndodhej nė anėn tjetėr tė tunelit, qė do tė duhej tė kalonin djemtė me zemėr dhe shpirt kuqezi. Kėto kohė edhe pse shumė i trazuar nga ana personale, nė profesion Alban Hoxha po shkėlqen. Vetėm pak ditė mė parė, portieri Alban Hoxha ka hyrė nė historinė e klubit dhe futbollit shqiptar me rekordin e vendosur, ku nuk pėsoi gol pėr 1086 minuta lojė nė kampionatin aktual.

Njė rekord qė ishte vendosur para 30 vitesh nga Bujar Gogunjėn me ekipin Partizanit. Rekordi i tij ishte 1037 minuta pa pėsuar gol. Pas lojtarėve tė famshėm nė historinė e klubit legjendar Partizani, tashmė 15 herė kampionėt kanė nė gjirin e tyre njė lojtar, qė jo vetėm ka thyer njė rekord qė qėndronte prej dekadash, por tashmė ėshtė kthyer nė njė nga portierėt mė tė mirė tė kampionatit shqiptar, ku si rrjedhojė ėshtė afruar edhe nė ekipin kombėtar. Kėtė rekord, portieri ia ka dedikuar djalit tė vogėl dhe njėkohėsisht ia ka dedikuar edhe bashkėshortes, e cila u nda nga jeta nė mėnyrė tragjike para pak kohėsh. Pėr njė kohėt tė gjatė, ndoshta edhe pėr 30 a mė shumė vjet tė tjerė, kampionati shqiptar do tė duhet tė presė njė portier si Alban Hoxha.
xxSuper Haxhi Krasniqi, mbrojti titujt
Posted by: Beni, Today at 06:32:32 AM
Replies: 0

Board: Sporti ne Kosove
Views: 18



Nė sallėn e Munihu, dėgjohej kėnga besa-besė, e cila i dha edhe mė shumė forcė kryetrimit shqiptar, Haxhi Krasniqi, me prejardhje nga Juniku i Kosovės. Ai me fitoren ndaj polakut Sek ka hapur rrugėn pėr tiullin e botės nė kategorin gjysmė tė rėndė.

Boksieri nga Kosova, Haxhi Krasniqi, ėshtė treguar trim i vėrtetė, duke e gjunjėzuar polakun, Dariusz Sek, nė meēin qė u zhvillua nė Munih. Kryetrimi ynė mbrojti titujt WBA Continental dhe WBO International nė boks.

Ai sipas tė gjitha gjasave do tė boksojė tani pėr titullin e botės nė kategorinė gjysmė tė rėndė kundėr boksierit gjerman, Jurgen Brahmer.

Krasniqi doli nė ring me tingujt e muzikės shqipe nė njė atmosferė tė zjarrtė nė Munih, ku pati pėrkrahjen e madhe nga bashkėatdhetarėt tanė. Krasniqi pati mbrėmje tė madhe dhe me kėtė fitore i gėzoi kudo qė janė shqiptarėt.

Nė rundin e parė ėshtė dėshmuar meē i mirė, ku Krasniqi tentojė ta godas rivalin, por qė ishte i barabartė.

Edhe nė rundin e dytė, tė dy boksierėt boksuan me kujdes tė madh, duke u ruajtur nga ndonjė goditje e fortė. Krasniqi ishte mė i mirė nė kėtė rund.

Krasniqi nė rundin e tretė lirohet nga presioni dhe me tė djathtėn sulmon mė shumė kundėrshtarin. Kryetrimi shqiptar merr iniciativėn dhe vė nė siklet disa herė polakun.

Nga fundi i rundit tė tretė, Krasniqi i ka dhėnė njė goditje tė fortė nė fytyrė polakut, duke qenė shumė mė i mirė nė kėtė periudhė. Shqiptari me prejardhje nga Juniku merr edhe mė shumė zemėr dhe nė rundin e katėr shfaq boks tė mirė ndaj kundėrshtarit.

Nė rundin e pestė, Krasniqi punojė edhe me dorė tė majtė, duke mos lejuar polakun qė tė jetė i rrezikshėm.

Krasniqi mbylli gardėn ashtu si di dhe herė-herė sulmojė sidomos nė dhjetė sekondat e fundit tė kėtij rundit ta godas Sek. Edhe rundi i gjashtė ishte tejet interesant, ku minuta e parė ishte nė favor tė Sek, por minuta e dytė e kėtij rundi kalojė nė shenjė dominimi nga Krasniqi.

Ai i dha disa goditje tė forta polakut, qė disa herė edhe ia terroi ringun! Nė rundin e shtatė, shqiptari ishte i vemendshėm dhe i dha dy goditje mjeshtėrore Sek.

Goditjet e Krasniqit vinin si rrufeja pėr polakun. Nė rundin e tetė, tė dy boksierėt ishin tė rezervuar, megjithėse Sek ishte pėr njė nuancė mė i mirė.

Sek ishte mjaft i dėrrmuar nga goditjet e Krasniqit.

Nė rundin e nėntė, Krasniqi me kujdes boksoi, kurse Sek shihej me fytyrė tė skuqur madje edhe syrin paksa tė lėnduar nga goditjet e shumta qė mori.

Ai edhe nė rundin e dhjetė futet me njė siguri tė plotė dhe goditi disa herė kundėrshtarin. Nė rundin e 11-tė, ku dėgjohej edhe kėnga besa-besė, e cila i dha edhe mė shumė forcė trimit tonė.

Nė rundin e fundit (i 12-ti), Krasniqi ishte shumė i kujdesshėm, duke u ruajtur me dinakėri pėr faktin se kishte epėrsinė. Luftė e madhe nė fund, por Krasniqi si trim i vėrtetė mbahej dhe plasoi goditje.

Me vendim tė gjyqtarėve, Krasniqi u shpall fitues dhe mbrojti titujt WBA Continental dhe WBO International. Krasniqi deri mė tash ka 43 fitore e 3 humbje, kurse Sek 21 fitore, 1 barazim e 2 humbje.
xxJa si e poshtėroi Platininė Cristiano Ronaldo (VIDEO)
Posted by: Beni, December 20, 2014, 11:17:10 PM
Replies: 0

Board: Sporti botėrorė
Views: 18




Cristiano Ronaldo turpėroi Michel Platininė pas Botėrorit tė Klubeve.
Ylli i Real Madridit, Cristiano Ronaldo, nuk e pėrshėndeti presidentin e UEFA-s, Michel Platini.

Portugezi kaloi para francezit pa ia shtrėnguar dorėn, duke e injoruar atė.




http://youtu.be/4POiN51xXHQ
xxBefason Stefanoviē: Qeveria serbe e ka njohur Kosovėn
Posted by: Beni, December 07, 2014, 07:33:07 AM
Replies: 0

Board: Lajmet nga Kosova
Views: 71



Ish-kryenegociatori i Serbisė nė bisedimet me Kosovėn ka komentuar marrėdhėniet mes Shqipėrisė dhe Serbisė, vizitėn e Kryeminitrit Rama nė Beograd dhe qėndrimin e qeverisė serbe ndaj Kosovės, nė njė intervistė ekskluzive pėr “A1 Report”.

Z. Stefanoviē si do t’i pėrshkruanit marrėdhėniet Shqipėri-Serbi nė kėto momente?

Situata ėshtė ende plot me tension dhe goxha shqetėsuese dhe ishte shgėnjyese mėnyra se si pėrfundoi vizita e z.Rama. E di qė ka njė potencial tė madh pėr marrėdhėniet tona qė duhet ta shfrytėzojmė por kėtė duhet ta bėjmė menjėherė sepse kemi ēuar dėm shumė dekada nė marrėdhėnien tonė, pa mundur ti riparojmė lidhjet tona ndaj dhe duhet ti rivendosim kėto lidhje sa mė shpejt. Por mendoj se kėtė duhet ta bėjmė sepse duam vetė jo sepse dikush nė Bruksel apo nė Berlin na e kėrkon kėtė gjė. Dhe pikėrisht kjo ndodhi nė Beograd. Kjo vizitė ishte, nėse mund ta quajmė kėshtu-pėrmbushje e axhendės sė integrimeve tona europiane, pra pėr tė dyja palėt, Tiranėn dhe Beogradin. Ndaj ishte mėse e dukshme qė ata duhej ta takonin njėri tjetrin por jo se dėshironin ta shihnin njėri tjetrin. Por unė besoj se ne duhet tė duam tė takohemi me njėri tjetrin sepse ka plot gjėra qė na bashkojnė, jo vetėm nga ana gjeografike, dhe tė gjitha kėto gjėra duhet tė vijnė tė parat.

Ju thoni se jeni i zhgėnjyer pėr mėnyrėn se si pėrfundoi vizita. Pse e thoni kėtė?

Pėrfundoi nė njė atmosferė tė keqe, nė atė qė ne kėtu nė Beograd e konsiderojmė si njė incident. Ajo qė deklaroi kryeministri Rama, ėshtė mėse e ditur pėr ne, nuk ėshtė se ishte ndonjė suprizė sepse ne e dimė qė Shqipėria ishte ndėr vendet e para qė njohu pavarėsinė e Kosovės si shtet i pavarur. Por surpriza ishte fakti qė dy kryeministrat nuk arritėn tė koordinojnė me njėri tjetrin konferencėn pėr shtyp dhe ndaj pati njė problem. Nėse do ta kishin koordinuar, pra tė kishin rėnė dakord se ēfarė do tė deklaronin para medias, sepse zakonisht bie dakord se ēfarė nuk duhet thėnė apo cilat tema duhen evituar. Dhe nėse ata dėshtuan nė kėtė gjė atėherė vepruan si amatorė, e them kėtė si diplomat. Nėse e koordinuan dhe ranė dakord qė nuk do tė flitet pėr atė ēėshtje, atėherė z.Rama bėri njė gabim tė madh.

Mendoj se ka shumė mėnyra pėr ta thėnė njė gjė, por mendoj se ai zgjodhi shembullin mė tė keq tė asaj qė ėshtė mėse e ditur, pra qė Shqipėria mbėshtet pavarėsinė e Kosovės dhe inkurajon vendet e tjera qė tė bėjnė tė njėjtėn gjė. Pra nėse mė lejohet, z.Rama mund tė kishte thėnė "Qėndrimi ynė pėr Kosovėn ėshtė i njohur dhe ne besojmė qė Kosova ėshtė njė shtet i pavarur"-dhe do tė mjaftonte kaq. Por ai shkoi pėrtej duke thėnė se Serbia duhet ta njohė Kosovėn dhe kėtė realitet qė ajo ėshtė njė shtet i pavarur. Pra pati disa skaje tė vrazhda nė kėtė bashkėbisedim dhe kjo u pa qartė.  Nga ana tjetėr edhe kryeministri ynė u pėrgjigj me shumė emocione dhe nė mėnyrė tė nervozuar, ēka gjithashtu ishte e qartė. Pra e gjithė vizita praktikisht dėshtoi. Tė mos harrojmė incidentin me dronin dhe atė flamurin qėsharak, pasojat e sė cilit ishin tė pranishme edhe gjatė vizitės. Ndaj mendoj se kjo vizitė u bė nė kohė tė papėrshtatshme.

Ka shumė gjėra qė mund tė bėjmė sė bashku sepse jetojmė nė tė njėjtin rajon, ndaj duhet tė jetojmė dhe punojmė sė bashku. Pa pajtim dhe pa ndėrtimin e urave lidhėse mes serbėve dhe shqiptarėve nuk ka paqe dhe prosperitet pėr Ballkanin. Ėshtė mėse e thjeshtė. Pra nėse nuk gjejmė objektivat e pėrbashkėt dhe mirėkuptim tė pėrbashkėt dhe tė njėjtėn pikėpamje pėr tė ardhmen tonė tė pėrbashkėt, atėherė ne tė gjithė do tė dėshtojmė nė mėnyrė tė hidhur nė kėtė rajon. Ndaj mendoj se qė tė dy kryeministrat thellė nė zemrat dhe mendjet e tyre e dinė kėtė gjė por pėr hir tė publikut tė tyre luajtėn njė tjetėr lojė nacionaliste qė pėrfundoi si njė farsė.

Patėm edhe anulimin e takimit nga presidenti i Serbisė.

Jo nė fakt takimi u anulua pėrpara. Ne u informuam qė pėrpara vizitės qė presidenti nuk do tė takohej me kryeministrin Rama. E di por nuk ėshtė kjo mėnyra pėr tė vepruar nė tė tilla raste. Pra dua tė them qė interesi ynė ėshtė qė tė kemi marrėdhėnie tė mira me Shqipėrinė dhe tė takohemi me Z.Rama. Pra nuk mund ta lėsh kryeministrin "jashtė nė tė ftohtė" dhe thjesht tė lash duart duke tentuar tė hiqesh si njė turbo-patriot mė i madh se ai tjetri. Nuk bėhet kjo dhe mendoj se ėshtė qesharake, qė tė jem i sinqertė.

Mendoj se presidenti kishte njė shans tė mirė qė tė takohej me tė dhe duhej ta kishte takuar z.Rama, mbase pa praninė e kamerave. Pra ne nuk e dimė nėse ata e diskutuan "tabunė" e madhe, elefantin nė dhomė, pra Kosovėn. Por jam i sigurt qė nuk kanė diskutuar pėr problemet nė Kosovė, edhe pse kishin shansin qė ta evitonin atė qė ndodhi, pra tė ofendonin njėri tjetrin. Por nėse nuk e kanė pėrmendur fare nė takim, atėherė nuk ėshtė aspak serioze por sjellje prej amatorėsh.

Pavarėsisht atmosferės qė ju pėrshkruani, a mendoni se ishte njė hap i mirė qė njė kryeministėr i Shqipėrisė erdhi nė Serbi pas gati 70 vjetėsh?

Po, padyshim qė po. Ish-kryeministri juaj pati ardhur nė vitin 2003 nė njė moment tė vėshtirė, nė ceremoninė e varrimit tė kryeministrit Zoran Gjingjiē, ndaj dhe nuk ishte njė vizitė zyrtare. Kėshtuqė 68 vjet ėshtė me tė vėrtet njė periudhė e gjatė kohe dhe askush kėtu nė Beograd nuk e beson qė na u desh kaq shumė kohė qė tė takonim fqinjin tonė dhe mendoj se nė pėrqindje tė madhe, kemi humbur shumė mundėsi sėrish por duhet tė shfrytėzojmė mundėsitė e reja. Sė shpejti kemi njė samit kėtu nė Beograd dhe z.Rama do tė vijė sėrish, ēka ėshtė njė mundėsi e mirė pėr tė diskutuar pėr problemet qė kemi me Shqipėrinė dhe praktikisht pėr tė punuar pėr interesin tonė tė pėrbashkėt dhe jo sepse dikush na e kėrkon ta bėjmė kėtė gjė. Kjo ėshtė njė prej gabimeve mė tė mėdha qė bėjmė.

Pra ēdo njeri nė Tiranė qė po sheh kėtė intervistė tani apo qė po shihte konferencėn pėr shtyp e di qė kjo nuk ėshtė e sinqertė, dhe nėse ėshtė kėshtu pse duhet ta bėjmė atėherė? Sepse do tė na vėnė nota tė mira nė shkollė? Ajo qė duhet tė bėjmė ėshtė qė tė kapim mundėsitė pėr fėmijėt tanė dhe tė ardhmen. E di qė tingėllon si njė frazė klishe por nuk ėshtė kėshtu sepse unė besoj fort se kombi shqiptar, populli shqiptar qė jeton nė shumė vende, jo vetėm nė Shqipėri dhe populli serb qė jeton nė disa vende dhe jo vetėm nė Serbi duhet tė gjejė mėnyrėn pėr njė dialog tė frytshėm qė sjell rezultate. Sepse pa kėtė, jo vetėm qė gardhet e vjetra tė Ballkanit do tė vazhdojnė tė ekzistojnė por do tė vazhdojmė ta shohim njėri tjetrin si konkurentė tė mėdhenj, njė konkurencė qė bazohet nė urrejtje, keqkuptime dhe mungesė njohje, duke parė gjithnjė pas dhe nga historia. Edhe pse kemi tė njėjtėn histori, rrėfimi i saj ndryshon pėr dy vendet.

Duhet tė mėsojmė qė ta kuptojmė njėri tjetrin. S'kemi pse ta duam njėri tjetrin, por ta kuptojmė njėri tjetrin si fqinj. Unė e di qė jam shumė i izoluar kėtu nė skenėn politike tė Serbisė por besoj vėrtet qė nėse ne tė gjithė do tė shkojmė drejt BE-sė, dhe atje po shkojmė sepse kjo ėshtė ajo ēka ne tė gjithė duam tė bėjmė, nuk do tė gjykohemi thjesht pėr rezultatet tona mė vete, por tė gjithė bashkė si njė rajon. Ndaj dhe duhet tė bėhemi bashkė.

A janė Shqipėria dhe Serbia rivale pėr pozicionin e tyre nė rajon. Shqipėria ėshtė vlerėsuar shpesh si faktor stabiliteti nė Ballkan. A ėshtė Serbia xheloze pėr faktin se ka humbur rolin e saj tė dikurshėm nė rajon??

Sė pari, mendoj se ėshtė njė iluzion sepse ne kemi qėnė faktor stabiliteti pėr shumė kohė, ēka tregon se vėmendja nga fuqitė perėndimore shkon nga njė partner tek tjetri dhe ėshtė i ndryshėm nė kohė tė ndryshme. Ndaj besoj se kushdo qė ndjek kėtė iluzion "ne jemi shumė tė rėndėsishėm dhe tė tjerėt janė kot" ai bėn njė gabim tė madh pėr tė ardhmen e vendit tė tij. Sa mė shpejt ta mėsojmė dhe kuptojmė qė ata, pra komuniteti ndėrkombėtar na sheh neve si njė e tėrė, si njė rrugė. Ka njerėz nė Serbi qė besojnė se duhet ti afrohemi mė shumė Moskės sepse besojnė se Brukseli nuk na kupton ne ashtu siē duhet, apo sepse Uashingtoni preferon Shqipėrinė nė vend tė Serbisė.

Dhe kjo gjė vazhdon, e vazhdon, dhe ne jemi tė gjithė fatkeqė nė Ballkan. Jemi tė gjithė tė varfėr, infrastruktura jonė ėshtė e tmerrshme, investimet janė tė vogla, njerėzit punojnė pėr rroga tė ulėta, kėtu ėshtė papunėsia mė e lartė nė Europė, ne nuk jemi tė aftė as tė ndėrtojmė njė hekurudhė pėr tė lidhur Nishin me Tiranėn apo njė autostradė qė do tė na lidhte neve tė gjithė bashkė. E di qė ka plot plane por na duhet tė punojmė sėbashku si njė bllok drejt perėndimit. Ndaj dhe kam idenė qė duhet tė pėrqėndrohemi tek mundėsia pėr tė krijuar njė strukturė tė re politike tė Ballkanit Perėndimor, nė baza konfederate. Keq apo mirė perėndimi na sheh si njė bllok, atėherė pse tė mos bėhemi tė tillė. Pse tė mos i japim Ballkanin popullit tė kėtij rajoni?

Pas incidenteve gjatė ndeshjes, kėtu u fol shumė pėr tė ashtuquajturėn Shqipėria e Madhe. A i druhet vėrtet politika dhe populli serb kėtij projekti?

Ka disa qė e besojnė dhe ata janė kryesisht nė krahun e djathtė tė spektrit politik. Ka edhe njerėz zi z.Koēo Danaj por janė figura tė margjinalizuara. Di qė ka edhe njė parti nė Shqipėri qė ushqen kėtė ide. Siē kemi edhe nė Serbi njė parti qė ushqen idenė e Serbisė sė madhe. Por jam shumė i kėnaqur tė thėm qė kėto parti nuk kanė peshė. Partia Radikale Serbe nuk e kaloi pragun elektoral, ēka mendoj se ėshtė shumė mirė pėr Serbinė dhe Ballkanin qė ata nuk janė tė aftė qė tė tėrheqin mbėshtetės. Tė gjitha kėto janė ėndrra tė rrezikshme dhe iluzione sepse nuk mund ti ndryshosh kufijtė nė Ballkan pa luftė dhe askush nuk e do kėtė gjė dhe askush nuk ėshtė i aftė pėr kėtė. Pra partitė e mėdha nė Serbi dhe Shqipėri luftojnė pėr integrimin nė BE.

Shqipėria ėshtė anėtare krenare e NATO-s dhe si e tillė nuk lejohet tė ndryshosh kufijtė veēanėrisht karshqi fqinjėve qė janė apo do tė bėhen sė shpejti anėtare tė NATO-s siē ėshtė Maqedonia. Ndaj mendoj qė duhet ti lėmė kėto, jo ėndrra por do t'i quaja makthe nėpėr muze, aty ku e kanė vendin ashtu si politikanėt qė i promovojnė kėto ide. Ka shumė gabime nė historinė tonė tė pėrbashkėt. Kombi serb ka bėrė shumė gabime veēanėrisht karshi faktorit shqiptar. Edhe politikanėt shqiptarė kanė bėrė gabime karshi popullit serb por duhet tė mėsojmė prej kėtyre gabimeve dhe ti kapėrcejmė.

E besoj vėrtet qė duhet tė shohim nga e ardhmja dhe jam i kėnaqur qė z.Rama e tha kėtu nė Beograd qė duhet tė shohim drejt tė ardhmes dhe shpresoj ta ketė me tė vėrtetė. Por veprimet do ta vėrtetojnė kėtė dhe jo fjalėt, sepse fjalėt janė tė lira, veēanėrisht nė Ballkan. Por nėse janė thjesht fraza tėrheqėse pėr Brukselin, qė pėrsėriten vazhdimisht atėherė nuk kanė asnjė vlerė. Si pėrshembull, kur thua se beson nė nė tė ardhmen dhe mė pas ndalon nė Merdarė dhe pėrshendet njė grup njerėzish qė kanė po tė njėjtin flamur tė Shqipėrisė sė Madhe dhe kjo pamje transmetohet kėtu nė televizionet serbe, njerėzve nuk u pėlqen kjo gjė.

Mė falni por nuk ka ndodhur kėshtu, tė paktėn siē thonė njerėzit qė kanė shoqėruar z.Rama atė ditė. Ai ndaloi pėr tė ecur nė kėmbė drejt kufirit dhe pėrshėndeti njerėzit, jo pikėrisht kėtė grup qė mbantė flamurin qė ju thoni.

E kuptoj, por e shihni pra, qė askush nuk u shqetėsua qė ta sqaronte kėtė gjė. Duhet ta kuptoni qė perceptimi kėtu nė Serbi ėshtė me tė vėrtet negativ karshi z.Rama, vizitės dhe pėr rrjedhojė edhe karshi Shqipėrisė. Sepse njė pjesė e mirė e qytetarėve nė Serbi beson se z.Rama ėshtė njė figurė e re kombėtare shqiptare qė po lufton pėr Shqipėrinė e Madhe, por kjo nuk ėshtė e vėrtetė. Pra kemi shumė pėr tė bėrė sėbashku. Na duhet tė shpjegojmė, tė korigjojmė gabimet tona dhe duhet tė jemi mė tė guximshėm pėr ta bėrė kėtė. Por duhet tė jemi shumė tė kujdesshėm sepse nė Ballkan, fjala vret mė shumė se plumbi. Dhe ajo qė kam mėsuar nga ajo qė ndodhi nė Kosovė ėshtė se njerėzit lėndohen mė shumė nga fjalėt dhe informacionet false se sa nga plumbat e vėrtetė. 

Le tė mbetemi kėtu, tek informacionet e pasakta apo keqinformimi. A nuk mendoni se media serbe pati njė rol pėr mėnyrėn e njėanshme se si raportoi pėr tė dyja ngjarjet qoftė pėr ndeshjen apo edhe pėr vizitėn e z.Rama ku madje pėrkthimi u ndėrpre ndėrsa ai fliste.

Jo nė fakt nuk kishte fare pėrkthim, ēka ėshtė edhe mė e rėndė. Por mė pas media e transmetoi sėrish konferencėn me pėrkthim, dhe ata e shpejguan si njė problem teknik, kėshtu thanė tė paktėn. Nga ana tjetėr, mė duhet tė jem i sinqertė me ju, ne si Parti Demokratike tė cilėt jemi praktikisht e vetmja opozitė e vėrtetė kėtu nė Serbi, ishim shumė tė pakėnaqur me mėnyrėn se si media pasqyroi ngjarjet. Nuk e di se si reagoi media nė Shqipėri por jam i sigurt qė ekziston i njėjti nivel influence nga qeveria tek media, si nė Tiranė dhe nė Beograd. Kėshtu qė rezultati ishte i shėmtuar dhe pak a shumė njė histori e njėanshme nė tė dyja vendet tona.

Kėtu nė Serbi tė gjithė raportuan pėr incidentin me dron por nuk pati thuajse fare shpejgim pėr thirrjet ofenduese tė tifozėve serbė nė pankinat e stadiumit. Pra e kuptoni, i gjithė theksi u vu tek droni, ndėrsa nė Shqipėri theksi iu vu tifozėve qė ofenduan jo vetėm futbollistėt por edhe kombin shqiptar. Nėse mė lejohet qė tė nxjerr njė konkluzion do tė thosha se ėshtė njė histori e vjetėr nė Ballkan. Tė gjithė qė sjellin rrotull kėndvėshtrimet e tyre qė nga historia, kultura, marrėdhėniet, urrejtja dhe kėshtu kemi njė rreth vicioz tė vazhdueshėm dėshtimi total qė sjell keqkuptim dhe urrejtje mes dy kombeve tona, i cili do tė vazhdojė sepse askush nuk po shqetėsohet qė tė dėgjojė palėn tjetėr, qė tė zvogėlojė muret mes nesh, askush nuk po shqetėsohet realisht pėr tė na afruar. Po ēfarė na bashkon realisht bashkė?

Kur pyet njė djalė nė Vlorė, nė Shkodėr apo nė Tiranė, apo nė Nish apo Kragujevac, do tė thotė "Ata nuk na pėlqejnė neve, ata na urrejnė". Ata mund tė thonė qė Edi Rama ėshtė njė “djall” qė erdhi kėtu nė Beograd pėr tė na provokuar. Ky ėshtė pra perceptimi dhe nė politikė pėr fat tė keq perceptimi ėshtė gjithēka. Pra Rama kishte mundėsinė qė tė tregohej mė i madh, se sa ē'ėshtė me tė vėrtetė duke thėnė disa gjėra qė do tė kishin qėnė tė shquara por nuk ia doli dot. Ai tha ato gjėra qė tė gjithė prisnin prej tij nė kėtė situatė, edhe kryeministri jonė gjithashtu. Pra ata nuk e kaluan dot kėtė provim, sipas meje. Pra ėshtė si njė pasqyrė e vjetėr dhe e pisėt ballkanike ku ne gjithmonė bėjmė atė ēka pritet prej nesh duke ndjekur gjithmonė rrugėt e vjetra qė janė tė mbushura me viktima, gjak, pėrleshje, keqkuptime, krime lufte, urrejtje dhe kėto nuk janė rrugė tė shtruara por tė mbuluara me baltė.

Dhe qė tė dy kryeministrat vendosėn tė pėrdorin rrugėn e vjetėr sepse ndjehen mė mirė dhe publiku i mbėshtet. Nacionalizmi ėshtė padyshim sheqeri mė i ėmbėl por ėshtė kaq i lirė dhe i thjeshtė pėr tu shitur. Ajo qė ėshtė e vėshtirė tė bėhet ėshtė pikėrisht e kundėrta e tij, tė krijosh rrugė tė reja. Ndaj dhe jam i sigurt qė dy kryeministrat gabuan, por ishte Rama ai qė provokoi. Siē edhe duhet tė dėnojmė shumė gjėra qė ndodhėn nė stadium gjatė ndeshjes me ekipin kombėtar shqiptar si ofendimet e tifozėve apo droni me flamurin e Shqipėrisė sė Madhe. Jam krenar tė them qė ekipi jonė veproi nė mėnyrė pozitive. Nė mėnyrė disi qesharake ata ishin heronjtė e kėsaj mundėsie tė dėshtuar pėr tė patur njė ndeshje normale futbolli, sepse ata nuk provokuan, ata morrėn flamurin thjesht pėr tja dhėnė shqiptarėve. Pati shumė provokime nga pankinat por jo nė fushė deri kur disa prej tifozėve hynė me dhunė nė fushė.

Pra duhet ti japim fund ēdo gjėje negative pėr tė ardhmen tonė. Sepse ėshtė shumė e lehtė tė ofendosh tjetrin. Psh, sikur tju thosha qė Skėnderbeu ishte serb dhe kjo ėshtė ajo ēka lidh shqiptarėt dhe serbėt, ēfarė do tė thoshit? A ėshtė kjo e kėndshme? Padyshim qė jo, por njerėzit kėtu nė Serbi besojnė se ai ishte serb dhe nė fakt ka prova pėr kėtė. Ka mė shumė prova qė Skėnderbeu ishte serb se sa qė Kosova ka qėnė ndonjėherė shtet. Pra e shihni, nėse vazhdojmė tė masim gjėra tė tilla, ka gjithmonė tulla pėr ti shtuar murit qė ekziston mes nesh, gjithmonė dhe ju garantoj qė ne jemi shumė tė talentuar pėr tė vendosur kėto tulla, siē jeni edhe ju. Ky ėshtė njė prej talenteve tė pėrbashkėta qė kemi nė Ballkan.

Po pėrse mendoni qė ėshtė kaq e vėshtirė tė pranojmė qė nuk biem dakord me njėri tjetrin?

Nė fakt nuk ėshtė e vėshtirė fare, duhet thjesht tė ulemi bashkė dhe tė themi "Ju e njihni Kosovėn, ėshtė e drejta juaj dhe askush nuk do tė ndėrhyjė se jeni shtet sovran por tė lutem, tė paktėn kur tė jemi bashkė pėrpara kamerave nė njė eveniment publik le tė pėrpiqemi tė mos e provokojmė njėri tjetrin. Po i jap edhe njė tjetėr kėshillė falas z. Rama qė mund tė kishte thėnė thjesht "Qėndrimi ynė pėr Kosovėn ėshtė i ditur qė ne besojmė se ėshtė njė shtet i pavarur". Pse duhet tė shkosh pėrtej kėsaj? Pėrse pėr herė tė parė pas 68 vjetėsh vjen nė Beograd dhe i jep vetes tė drejtėn pėr ti dhėnė leksione serbėve? “Mė lini tju mėsoj se ēfarė ėshtė nė interesin tuaj". Sikur unė tė vij nė Tiranė njė ditė kur tė kemi ndryshuar kėtė qeveri, a do tė prisnit qė unė tju provokoj apo prisni qė tė bėj dicka tė mirė pėr vendet tona.

Po ju si mendoni, ka vėrtet kaq shumė urrejtje mes nesh?

Sė pari mendoj se ne nuk e njohim shumė njėri tjetrin pėr ta urryer. Por ne dimė shumė pak. Kemi vetėm pak studentė tė gjuhės shqiptare nė universitetin tonė, ēka ėshtė pėr tė ardhur keq. Duhet tė ketė mė shumė tė rinj qė mėsojnė gjuhėn shqipe sepse ėshtė gjuha e Ballkanit, po bėhet njė gjuhė dominuese nė disa vende. Pra pse tė ikim nga njė kulturė qė ėshtė kaq afėr me tonėn? Shumė shkrimtarė serbė kanė shkruar pėr Shqipėrinė por shumė pak njerėz e njohin Kadarenė kėtu.

Pra na duhet tė mėsojmė mė shumė pėr njėri tjetrin. Ka njė ndjesi qė shqiptarėt nė Kosovė kanė mė shumė antagonizėm ndaj Serbisė se sa shqiptarėt e Shqipėrisė, sepse ata ndjejnė qė kanė pėsuar nga shteti serb ndėrsa shqiptarėt e Shqipėrisė jo. Por nga ana tjetėr kur shkon nė Prishtinė ka shumė gjėra qė na lidhin pėrtej politikės, literatura, muzika. E kuptoni ata nuk shohin gjithnjė e mė shumė drejt Tiranės por nga Beogradi sepse ėshtė diēka e natyrshme. Pra lidhjet skanė pse tė jenė vetėm etnike, por edhe ekonomike, tregtare dhe kulturore, ēka ėshtė mė e rėndėsishmja por mė e neglizhuara nė kėtė pjesė tė Europės.

Po politika serbe a po pėrpiqet ta ushqejė kėtė keqperceptim ?

Tradicionalisht politika serbe e ushqen kėtė keqperceptim madje pėr dekada do tė thosha edhe pėr shekuj me radhė. Shumė njerėz qė prej familjeve mė tė vjetra tė dinastisė serbe kishin perceptimin e keq tė fiseve shqiptare nė kufijtė jugorė qė ishin ushtarė tė mirė tė Sulltanit. Por shqiptarėt ishin edhe rebelė ndaj otomanėve por kjo pjesė e historisė ėshtė lėnė mėnjanė. Mbase jo nė mėnyrė tė qėllimshme sepse unė nuk besoj tek teoritė e konspiracionit. Shumė herė nė Kosovė njerėzit mė thoshin se akademia serbe bashkė me Kishėn shpiku planin djallėzor ndaj kombit shqiptar. Por pėr mua kėto janė gjepura. Mungesa e dijes dhe paragjykimet janė si motra binjake dhe ecin sė bashku pėr breza me radhė.

Dhe fatkeqėsisht nė arsim s'ka shumė pėr tė mėsuar. Unė besoj qė edhe nė tekstet shqiptare thuhen gjithashtu gjėra tė kėqia ndaj serbėve por po flas pėr sistemin tonė arsimor ku mund tė mėsosh gjėra si psh. shqiptarėt iu kundėrvunė ushtrisė serbe gjatė Luftės sė Dytė Botėrore. Por ka edhe shembuj pozitivė tė disa prej liderėve shqiptarė qė e ndihmuan ushtrinė serbe. Por kėto gjėra janė lėnė si shėnim nė fund. Pastaj, ajo ēka mėsojnė nxėnėsit kėtu ėshtė qė Shqipėria ka qėnė e izoluar gjatė regjimit tė Enver Hoxhės, qė ka mbėshtetur protestat e studentėve nė Kosovė dhe qė ishte ndėr vendet e para qė njohu pavarėsinė e saj dhe kemi dhe Kadarenė. Dhe kjo ėshtė e gjitha. Kjo ėshtė shumė pak pėr tė ardhmen dhe stabilitetin e Ballkanit.

Le tė flasim pėr atė qė ju e quajtėt "tabuja e madhe", Kosovėn. Pavarėsisht politikės a ėshtė e vėrtet qė Kosova ėshtė gjithnjė e mė pak e rėndėsishme pėr serbėt, kemi parė madje edhe nė fushata elektorale nuk po pėrdoret mė si njė kauzė. Kur mendoni qė serbėt, qytetarėt dhe politika do ta pranojė ekzistencėn e saj si shtet, pasi e di qė publikisht askush nuk do qė tė njohė pavarėsinė e saj.

Nė fakt unė mendoj qė kemi bėrė mjaft pėr tė arritur nė kėtė pozicionin "le tė pranojmė qė nuk biem dakord" dhe mendoj se qėndrimi ynė aktual ėshtė rezultat i negociatave tė ashpra me Prishtinėn qė pėrfunduan me 7 marrėveshje edhe pse shumė prej tyrė nuk janė bėrė realitet, por qė i hapėn rrugė marrėveshjeve nė Bruksel, qė padyshim janė njė sukses. Por duhet ti jetėsojmė ato qė kemi rėnė dakord. Por ju keni tė drejtė, njerėzit kėtu nuk shqetėsohen mė pėr Kosovėn, nuk ėshtė mė njė temė diskutimi. Por kur Edi Rama vjen nė Beograd dhe e pėrmend Kosovėn atėherė ata rinisin tė shqetėsohen. Kur ndodhin incidente kundėr serbėve nė veri tė Kosovės, apo shkrimi tė ISIS nė manastirin e Deēanit, atėherė njerėzit reagojnė. Por kjo ndodh me raste, jo se serbėt mendojnė gjithė kohės pėr Kosovėn. Ka thjesht solidaritet dhe lidhje emocionale me serbėt nė Kosovė dhe trashėgiminė tonė kulturore, apo me serbėt e shpėrngulur.

Pra gjithė kėto probleme tė pazgjidhura i lėnė plagėt e hapura tė cilat nuk mund ti shėrojmė thjesht me fjalė. Por natyrisht qė ėshtė e vėrtetė qė duhet tė mendojmė pėr ekonominė, dhe gjėra tė tjera qė na shqetėsojnė. Por tė njėjtėn gjė do ti thosha edhe z. Rama. "Kujt i bėhet vonė pėr Kosovėn, le tė flasim pėr ekonominė, hekurudhėn, fluturimet ajrore nga Tirana nė Beograd, e shumė ēėshtje tė tjera”. Pra ne serbėt duhet tė harrojmė Kosovėn ndėrsa Rama duhet tė na e kujtojė Kosovėn??. Ka diēka qė nuk shkon kėtu. Mendoj se duhet tė jemi mė tė sinqertė dhe tė pranojmė qė ka njė hendek tė madh mes nesh por le tė bėjmė gjithēka ėshtė e mundur pėr ta evituar. Ka ende shumė ēėshtje tė pazgjidhura pėr serbėt nė Kosovė por ajo qė ėshtė pozitive ėshtė qė ne treguam se ne mund tė punojmė sėbashku pavarėsisht mosmarrėveshjet mes nesh.

Mė besoni nuk ishte aspak e lehtė tė negocioja me zonjėn Tahiri, ishin negociata vėrtet tė ashpra. Unė e kuptova qė ditėn e parė qė s'mund tė bėja asgjė pėr ti ndryshuar asaj mendjen, ndėrsa asaj ju desh pak kohė qė ta kuptonte se nuk mund tė bėnte asgjė pėr tė ndryshuar mendjen time pėr mėnyrėn se si e shoh Kosovėn. Do tė jem i sinqertė me ju, unė nuk e shoh si njė shtet tė pavarur por mbase pėr herė tė parė nė historinė e Serbisė ka njė njohje tė plotė pėr ekzistencėn e Kosovės dhe institucioneve tė saj.

Pra mendoni qė brenda 5 apo 10 vjetėsh, Serbia do tė pranojė pavarėsinė e Kosovės?

Cili ėshtė ndryshimi mes pranimit dhe njohjes? Shikoni unė besoj se pjesa mė e madhe e njerėzve nė Serbi veēanėrisht qeveria e pranojnė qė Kosova ekziston, qė shqiptarėt atje kanė institucionet e tyre dhe qė ato janė tė pavarur nga institucionet tona, e pranojnė faktin qė ne nuk e kontrollojmė Kosovėn dhe qė nuk kemi se ēfarė tė bėjmė si shtet brenda Kosovės por nuk duan ta njohin zyrtarisht. Pra kjo ėshtė situata nė Serbi. Ne po negociojmė mė pėrfaqėsues tė zgjedhur nė mėnyrė demokratike nga Kosova dhe mendoj se nga kėndvėshtrimi historik, ky ėshtė njė hap i madh pėrpara sepse pėrpara ne nuk pranonim as faktin qė Kosova ekzistonte.

Pėr ne, pėr vite me radhė lumi Ibėr ishte "fundi i botės", nuk kishte asgjė mė pėrtej tij, e kam fjalėn politikisht. Nuk ekzistonte Prishtina, ajo ishte qyteti i braktisur i separatistėve pėr tė cilėt ne thjesht nuk e pranonim faktin qė ata ekzistojnė. Ndėrsa tani e pranojmė. Ata njerėz kanė tė drejta, votojnė, kanė njė identitet dhe besojnė qė janė tė pavarur dhe ne respektojmė kėndvėshtrimin e tyre por ne nuk do ta njohim Kosovėn si njė shtet tė pavarur nė mėnyrė zyrtare. Por besoj se shteti serb do tė bėjė gjithēka pėrveēse njohjes sė pavarėsisė, mbase tė nėnshkruajė marrėveshje tė rėndėsishme me Prishtinėn apo edhe tė lejojė qė Kosova tė bėhet pjesė e institucioneve mė tė rėndėsishme ndėrkombėtare.

Pra gjithė kėto gjėra besoj se po shkojnė nė drejtimin e duhur. Por nga ana tjetėr, serbėt nė Kosovė dhe trashėgimia e tyre duhet tė mbrohet plotėsisht dhe kjo ėshtė diēka pėr tė cilėn do tė vazhdojmė tė insistojmė qė tė na pyesin. Nuk lejojmė qė disa zyrtarė nė Prishtinė tė thonė se kjo nuk ka asnjė lidhje me ne. Ajo qė dua tė them, ėshtė se ne nuk ėndėrrojmė qė ti kėpusim njė copė Kosovės apo tė ndryshojmė kufijtė siē pati pėrpjekje pėr tė ndryshuar kufijtė tanė, qė disa i quajnė tė suksesshme sepse kėto gjėra do ta kthenin Serbinė pas, por serbėt nė Kosovė do tė jenė matėsi mė i mirė i normalizimit tė marrėdhėnieve mes Beogradit dhe Prishtinės.

Nėse ju thoni qė Serbia duhet tė pyetet pėr serbėt nė Kosovė, atėherė edhe Shqipėria duhet tė pyetet pėr shqiptarėt nė Luginėn e Preshevės apo jo?

Sigurisht, pėrse jo? Mendoj se ėshtė legjitime qė Shqipėria tė thotė qėndrimin e saj pėr shqiptarėt dhe tė drejtat e tyre nė jug tė Serbisė, dhe kjo nuk ėshtė aspak e ndaluar madje mendoj se ėshtė pozitive. Por ēdo gjė ėshtė shpatė me dy tehe nė ballkan. Sepse kur shqiptarėt nė Preshevė thonė se duan tė kenė tė njėjtat tė drejta me serbėt nė Kosovė, jemi ne qė themi, ej po edhe ne duam tė njėjta tė drejta pėr serbėt nė Shqipėri qė tani as nuk njihen se ekzistojnė. Pra rrethi vicioz vazhdon tė rrotullohet.

Kjo do tė ishte mbase njė prej ēėshtjeve qė unė do tė insistoja qė tė flisja me z. Rama mbase jo publikisht por padyshim privatisht. Sepse janė gati 30 mijė serbė qė jetojnė nė Shqipėri pėr tė cilėt ne mendojmė se nuk kanė tė drejta tė mjaftueshme. Tė drejtat e tyre janė milje larg tė drejtave qė kanė shqiptarėt nė jug tė Serbisė dhe kushdo me pikėpamje objektive do ta konfirmonte kėtė gjė. Sė pari, tė drejtėn pėr tė ekzistuar si serbė, pėr tė patur emra serbė, pėr tu organizuar apo pėr tė patur partinė e tyre apo pėr tu pėrfaqėsuar nė parlament e shumė tė tjera. Por asgjė prej kėtyre nuk ekziston. Pra e shihni, problemi i pakicave duhet tė jetė njė ēėshtje ku ne sėbashku do ti zgjidhim problemet dhe duke bėrė kėshtu, do tė bėjmė mė shumė pėr marrėdhėnien mes dy vendeve tona sesa duke kuajtur futboll apo duke dhėnė konferenca pėr shtyp.

Futboll jo, po mbase basketboll. Do tju pėlqente tė vinit nė Tiranė dhe tė luanit njė ndeshje basketbolli me z.Rama?

A ėshtė ai i mirė? 

Po mesa di ėshtė shumė.

Por unė nuk mendoj se ėshtė mė i mirė se unė. A e dini qė Edi Rama ishte mbase i vetmi politikan shqiptar qė ne e pėlqenim kėtu pėrpara kėtyre ngjarjeve, sepse ai shkonte mirė mė Gjingjiē, ai konsiderohej si njė artist, i majtė, si njė social-demokrat, pra ishte si njė frymė e re qė vinte nga Tirana sepse Berisha ishte gjithnjė i ashpėr, antagonist dhe nacionalist por Rama konsiderohej si shumė mė modern dhe politikan shumė mė pajtues. Por tani kemi kėtė dushin e ftohtė, pėr fat tė keq. Pra kjo vizitė e ndryshoi kėtė pikėpamje, por ėshtė thjesht njė episod, dhe tani na duhet tė bėjmė njė tjetėr mė tė mirė.
Pages: [1] 2 3